Valstybės departamentas nurodė pritaręs siūlymui parduoti 135 iš lėktuvų paleidžiamas tiksliai nutaikomas sparnuotąsias raketas AGM-84H SLAM-ER.
Be to, buvo patvirtintas sprendimas parduoti Taivanui šešias oro žvalgybos sistemas MS-110 ir 11 mobilių lengvųjų raketų leidimo įrenginių „M142 HIMARS“. Viso šio paketo, įskaitant sparnuotąsias raketas, vertė – 1,8 mlrd. dolerių (1,5 mlrd. eurų).
Raketos SLAM-ER padės Taivanui „atremti esamas ir būsimas grėsmes, nes jos suteikia pajėgumus itin tiksliai atakuoti bet kokiu oru, naktį ir dieną, tiek judančius tiek nejudančius taikinius“ ant žemės arba vandenyno paviršiuje, sakoma pranešime.
Taivano gynybos ministerija pranešė, kad ši ginkluotė padės „kurti patikimus kovinius pajėgumus ir spartinti asimetrinės karybos plėtrą“.
Tarp trečiadienį paskelbtų pardavimų neminimi koviniai bepiločiai lėktuvai „MQ9 Reaper“, kurių Taivanas taip pat esą prašė.
Demokratinis autonominis Taivanas nuolat gyvena autoritarinės Kinijos potencialios invazijos grėsmės sąlygomis. Pekinas laiko salą Kinijos dalimi ir žada kada nors ją susigrąžinti, prireikus – jėga.
Kinijos karinės išlaidos daug kartų didesnės negu Taibėjaus. Nors JAV parduoda Taivanui ginkluotę, Vašingtonas ir Taibėjus nėra sudarę gynybos sutarties, kokia JAV sieja su Japonija, Pietų Korėja ar Filipinais.
Pekinas diplomatinį ir karinį spaudimą Taivanui didino nuo 2016 metais saloje įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjusi Tsai Ing-wen pasisako už suverenitetą ir nelaiko Taivano „vienos Kinijos“ dalimi.
Praeitais metais smarkiai padažnėjo Kinijos naikintuvų ir bombonešių įsibrovimai į Taivano gynybos zoną. Valstybinė žiniasklaida taip pat dažnai skelbdavo karingo tono pareiškimus.
Praeitą savaitę Pekinas paskelbė vienų karinių pratybų vaizdo įrašą, kur matomos operacijos, imituojančios įsiveržimą į Taivaną primenančią teritoriją, įskaitant raketų smūgius ir jūrų desanto išlaipinimą.
Kinijos liaudies išvadavimo armija neseniai taip pat paskelbė propagandinį vaizdo įrašą, kuriame rodoma imituojamas puolimas prieš Taivaną, įskaitant raketų smūgius JAV karinėms bazėms Guame.
Jungtinės Valstijos jau dešimtmečius taiko Taivanui saugumo garantijas, bet Vašingtonas taip pat ragino salos vyriausybę stiprinti savo pačios pajėgumus gintis nuo potencialaus įsiveržimo.
„Ar tai būtų jūrų desanto išlaipinimas, ar raketų ataka, ar pilkosios zonos [hibridinė] operacija – jie privalo tapti stipresni“, – praeitą savaitę sakė JAV prezidento Donaldo Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Robertas O'Brienas.
„Taiwanui reikia pradėti nagrinėti kai kurias asimetrines ir teritorijų blokavimo strategijas... ir iš tikrųjų sustiprinti save, kad tai atgrasytų kinus nuo bet kokio amfibinio įsiveržimo arba netgi pilkosios zonos operacijas prieš juos“, – kalbėjo jis.
Ankstesnės trys JAV administracijos vengė sudarinėti didelius ginkluotės pardavimo Taivanui sandorius, baimindamosi užrūstinti Pekiną.
Prezidentas D.Trumpas buvo daug labiau linkęs pritarti tokiems sandoriams, bet kildavo klausimų dėl įsipareigojimų Taivano gynybai, prezidentui laikantis doktrinos „Pirmiausiai – Amerika“, taip pat dėl svyruojančio požiūrio Kinijos prezidento Xi Jinpingo atžvilgiu.
