V.Putinas mano, kad gali paveikti Amerikos ir Europos politiką taip, kad susilpnėtų karinė parama Ukrainai, o tai leistų Rusijai atgauti pranašumą kare, laikraščiui sakė NYT pašnekovai.
Pareigūnai teigė, kad Maskva tikriausiai ketina remti prorusiškus kandidatus Europoje. Be to, Kremlius gali bandyti daryti įtaką ne tik nacionaliniams, bet ir kitais metais vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams, sakė laikraščio pašnekovai.
Be to, pasak pareigūnų, panašu, kad Rusijos prezidentas atidžiai stebi Jungtinėse Valstijose vykstančius ginčus dėl paramos Ukrainai. Rusija jau vykdo informacines operacijas, kuriomis siekiama sumenkinti dabartinę JAV ir NATO politiką, ir, tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais prieš JAV prezidento rinkimus jas suintensyvins.
Galutinis Maskvos tikslas – pakenkti Kijevą remiančių kandidatų pozicijoms ir pakeisti Vašingtono politiką. Tačiau kai kurie JAV pareigūnai, su kuriais kalbėjosi žurnalistai, abejoja, ar Rusijai pavyks to pasiekti. Tačiau net jei Maskvai nepavyks paveikti rinkimų rezultatų, šios pastangos sukels ginčų dėl pagalbos Ukrainai, todėl Kongresui bus sunkiau teikti papildomą paramą Kyjivui.
Siekdama savo tikslų, Maskva galėtų padidinti prorusiškų politikų Europoje finansavimą, taip pat griebtis dezinformacijos kampanijų ir sąmokslo teorijų skleidimo, sakė NYT pašnekovai.
Pasak „Financial Times“ kalbintų naftos rinkos dalyvių, nafta gali būti dar vienas galimas Vladimiro Putino būdas daryti įtaką artėjantiems JAV prezidento rinkimams. Rusijos remiamas naftos tiekimo mažinimas kelia kainas, o tai gali padėti respublikonų kandidatui.
Vakarų žvalgybos, nacionalinio saugumo ir diplomatijos pareigūnai mano, kad JAV prezidento rinkimai yra pagrindinis veiksnys, darantis įtaką V.Putino sprendimams dėl karo Ukrainoje, rašo CNN, remdamasi šaltiniais. Pasak kanalo pašnekovų, Rusijos prezidentas ketina pratęsti karą tikėdamasis, kad į valdžią grįš Donaldas Trumpas, dėl to sumažės parama Ukrainai ir pagerės Rusijos derybinės pozicijos.
Manipuliuoja ir viešąja nuomone Rusijoje
Rusijos valstybinio Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro atlikta nauja apklausa rodo, kad valdžios institucijos sėkmingai naudojasi „užsienio agento“ įvardijimu kaip priemone manipuliuoti viešąja nuomone, siekdamos palaikyti valstybės antivakarietiškus ir provakarietiškus naratyvus.
Rugsėjo 26 d. nuomonės tyrimų centras paskelbė apklausos apie rusų požiūrį į asmenis ir organizacijas, užregistruotus kaip „užsienio agentai“, rezultatus.
Duomenys rodo, kad 61 proc. apklaustųjų teigė, jog „užsienio agentus“ laiko „išdavikais“, kurie „skleidžia melą“ apie Rusiją.
Rusija išplėtė užsienio agentų įstatymus po to, kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Šios priemonės labai susiaurina informacinę erdvę Rusijoje, todėl tampa vis sunkiau išsakyti bet kokį požiūrį, įskaitant ir nesutikimą su karu, kuris nukrypsta nuo oficialios linijos.
