Kai kurių kariškių ir J.Bideno administracijos pareigūnų nuomone, Ukrainos išpuoliai prieš Krymą geriausiu atveju yra dėmesio atitraukimas, o blogiausiu – vertingų išteklių švaistymas įgyvendinant strategiją, dėl kurios, daugelio analitikų nuomone, Ukraina dabar yra pernelyg išsiskaidžius tarp kelių puolimo krypčių.
„Tai šiek tiek išmušė rusus iš pusiausvyros, bet nieko lemiamo nepadarė. Tikriausiai visiems būtų geriau, jei jie tiesiog susitelktų į kontrpuolimą“, – CNN sakė vienas aukšto rango gynybos pareigūnas.
Pastarosiomis savaitėmis Ukraina tolimojo nuotolio raketomis smogė dviem tiltams, jungiantiems Krymą su Rusijos okupuota teritorija pietų Ukrainoje, o šeštadienį taikėsi į vienintelį tiltą, jungiantį Krymą su žemynine Rusijos dalimi.
Pasak vieno aukšto rango Vakarų žvalgybos pareigūno, maždaug trečdalis pusiasalio teritorijos dabar patenka į JAV suteiktos didelio judrumo artilerijos raketų sistemos (HIMARS) veikimo zoną, todėl Ukraina taip pat suintensyvino smūgius prieš Rusijos amunicijos sandėlius ir kitą logistikos bei aprūpinimo infrastruktūrą.
„Krymas patiria vis didesnį spaudimą, ypač pastarosiomis savaitėmis“, – sakė tas pareigūnas CNN. „Turiu omenyje, kad jie yra puolami.“
Krymas turi didelę simbolinę reikšmę Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris 2014 m. įsakė savo pajėgoms įsiveržti į pusiasalį ir neteisėtai jį aneksavo. Be to, jis yra strategiškai svarbus logistikos centras Rusijos karo veiksmams; dėl savo padėties prie Juodosios jūros šimtmečius jis buvo geidžiama teritorija.
Ukrainai šios atakos yra neatsiejama jos kontrpuolimo strategijos dalis, kuria siekiama pabandyti izoliuoti Krymą ir apsunkinti Rusijai galimybę vykdyti karines operacijas Ukrainos žemyninėje dalyje, CNN sakė su strategija susipažinęs Ukrainos šaltinis.
Apskritai Ukrainos smūgiai pietuose sulėtino ir apsunkino Rusijos tiekimo ir logistikos manevrus, sakė Vakarų žvalgybos pareigūnas. O kitas JAV pareigūnas sakė, kad jei ukrainiečiai galiausiai sugebės pralaužti platų Rusijos gynybinių linijų tinklą ir judėti į priekį, tai šaudmenų sandėlių ir tiekimo linijų taikiniai Kryme bus naudingi kontrpuolimui apskritai.
Tačiau kadangi dėmesys būtent Krymui yra palyginti naujas, keli JAV ir Vakarų pareigūnai teigė, kad kol kas sunku spręsti, kokį poveikį atakos daro Rusijos gebėjimui atlaikyti Ukrainos kontrpuolimą.
Vienas JAV karinis pareigūnas sakė, kad Ukraina Kryme surengė „keletą gana gerų atakų prieš logistiką ir vadovavimą bei kontrolę“, tačiau „nemanau, kad tas poveikis visiškai pasireiškė“.
Tačiau kol kas, pasak kai kurių JAV pareigūnų ir išorės analitikų, neatrodo, kad atakos turėtų didelį poveikį. Per 10 savaičių trukusias kovas Ukrainai nepavyko pralaužti Rusijos gynybinių linijų – kai kurie kritikai mano, kad taip atsitiko dėl to, jog Ukraina nesugebėjo suteikti prioriteto nė vienai pastangai, o savo išteklius per daug išskaidė keliuose frontuose.
Pasak aukšto rango gynybos pareigūno, kol kas Jungtinės Valstijos aktyviai nerekomenduoja Ukrainai smogti Krymui. Tačiau analitikai teigia, kad kuo ilgiau kontrpuolimas užsitęs be didesnių laimėjimų, tuo didesnė tikimybė, kad jis žlugs.
„Realybė yra tokia, kad šis puolimas neturi kažkokios amžinos galimybės tęstis“, – sakė vienas šaltinis, susipažinęs su Pentagono vidaus diskusijomis šiuo klausimu.
Lėtas kontrpuolimas
JAV ir Ukrainos pareigūnai atvirai pripažįsta, kad Ukrainos kontrpuolimas nevyksta taip greitai, kaip buvo tikėtasi.
Ukraina stengėsi susigrąžinti Rusijos laimėjimus trimis skirtingomis kryptimis: aktyviai kovota prie fronto linijų šiaurės rytuose, netoli Bachmuto miesto, ir pietuose, kur Ukraina siekė nutraukti vadinamąjį sausumos tiltą, jungiantį Rusiją su Krymu, verždamasi į Azovo jūros pietus.
Kai kurie JAV ir Vakarų pareigūnai primygtinai tvirtina, kad Rusijos gynybos linijos apsiriboja viena pajėgų linija, leisdami suprasti, kad jei Ukrainai pavyks prasiveržti, Rusija bus pažeidžiama iš užnugario.
Tačiau po 10 savaičių trukusių kovų fronto linijos išlieka fiksuotos. Ir galiausiai žiauri karo matematika – paprastas kulkų ir kūnų, kuriuos kariuomenė turi mesti į kovą, skaičius – gali būti ne Ukrainos pusėje.
„Kyla klausimas, kiek Ukraina turės kovinių pajėgų, kad galėtų išnaudoti bet kokį proveržį“, – sakė Karnegio tarptautinės taikos fondo Rusijos ir Eurazijos programos vyresnysis mokslinis bendradarbis Michaelas Kofmanas. „Rusijos pajėgos per pastaruosius kelis mėnesius pasirodė kur kas mažiau trapios, nei tikėtasi.“
Kilometrai Rusijos įrengtų minų laukų jau kelias savaites neleidžia Ukrainai pasprukti ir abi pusės įsitraukė į įnirtingą kovą siauroje, nekintančioje fronto juostoje.
Ukraina kol kas iš esmės atsisakė sudėtingesnių manevrų ir pirmenybę teikia mažesnių padalinių mūšiams ir intensyviam artilerijos naudojimui, dėl kurio JAV pareigūnai privačiai nerimauja, pranešė CNN.
JAV ir Europa stengiasi aprūpinti Ukrainą dideliu kiekiu amunicijos, kurios jai prireiks ilgalaikiam kontrpuolimui, o Vakarų pareigūnai skuba didinti gamybą, kad mūšio lauke nepritrūktų amunicijos, kuri galėtų trukdyti Ukrainos pažangai.
Kai kurie Vakarų pareigūnai gynė Ukrainos strategiją mūšio lauke, teigdami, kad Ukraina reaguoja į realybę, su kuria susiduria vietoje.
Ukraina, „kaip ir rusai, dalyvauja karo veiksme ir prisitaiko prie to, ką mato ir patiria mūšio lauke“, – sakė aukšto rango Vakarų žvalgybos pareigūnas. „Jie išmoko, kad mažesni daliniai ir taktika greičiausiai bus sėkmingi“.
„Galima suprasti, kodėl jie padarė tai, ką padarė, – sakė JAV kariuomenės pareigūnas. “Nežinau, jei JAV kariuomenė turėtų tik artileriją ir neturėtų oro pajėgų, ar mes nekovotume šiek tiek panašiai.„
Šie ir kiti pareigūnai atsargiai sako, kad istorija apie kontrpuolimo rezultatus dar neparašyta. Aukšto rango Vakarų žvalgybos pareigūnas teigė, kad jie „atsargiai optimistiškai ... vertina ukrainiečių proveržio galimybes“.
Tačiau JAV kariuomenėje optimizmas, kad Ukrainoje artimiausiu metu įvyks didelis proveržis, mažėja.
„Nesu labai optimistiškai nusiteikęs, kad iki Kalėdų būsime prie Azovo jūros“, – sakė JAV kariuomenės pareigūnas.
