„Užtikrinsime, kad „Hamas“ niekada nebegalės grasinti Izraeliui taip, kaip spalio 7 dieną“, – spaudos konferencijoje JAV ambasadoje Jeruzalėje sakė jis.
J. Sullivanas pridūrė, kad po šio precedento neturinčio išpuolio jėgų pusiausvyra Artimuosiuose Rytuose labai pasikeitė. Jo teigimu, Izraelis tapo stipresnis, o Iranas ir jo remiamos grupuotės – nusilpusios.
Paklaustas apie Gazos Ruože vis dar laikomus įkaitus, JAV pareigūnas nurodė, kad Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu yra pasirengęs derėtis su „Hamas“ dėl jų išlaisvinimo.
„Dabar siekiame sudaryti įkaitų išlaisvinimo susitarimą ir nutraukti ugnį (Gazoje). Laikas baigti darbą ir grąžinti visus įkaitus namo (...). Iš premjero supratau, kad jis pasirengęs sudaryti sandorį“, – teigė J. Sullivanas.
Karas Gazos Ruože prasidėjo, kai grupuotė „Hamas“ įvykdė beprecedentę ataką prieš Izraelį 2023-iųjų spalio 7 dieną. Puolimo metu žuvo 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civiliai, buvo pagrobta apie 250. Apie 100 įkaitų vis dar yra Gazos Ruože, o bent trečdalis jų, manoma, žuvę.
Izraelio atsakomoji operacija Gazos Ruože pareikalavo daugiau nei 44,8 tūkst. palestiniečių gyvybių, daugiau nei pusė jų – moterys ir vaikai, teigė teritorijos sveikatos ministerija, nors kiek tarp žuvusiųjų buvo kovotojų, nepatikslino.
Izraelio kariuomenė teigia, jog nukovė virš 17 tūkst. kovotojų, tačiau įrodymų tam nepateikia.
Karas Gazos Ruože sukėlė humanitarinę krizę, o ekspertai jau perspėja dėl bado grėsmės.
Izraelis teigia, jog leidžia pakankamai paramos įvažiuoti bei kaltina Jungtinių Tautų (JT) agentūras dėl to, kad paramos nepaskirsto. JT teigia, jog Izraelio apribojimai bei teritorijoje įsivyravęs nusikalstamumas ir chaosas itin apsunkina veiklą Gazoje.
