Jei kur labiausiai tikėtinas ateities konfliktas, sutinka daugelis stebėtojų, tai Rytų Azijoje, kur susikerta didžiųjų pasaulio galybių interesai. Pietų Kinijos jūroje dėl negyvenamų salelių strateginėse vietose ir plotų, kur gali būti naftos bei dujų, nesutaria Kinija, Filipinai ir kelios kitos regiono valstybės. Jūroje yra kilę susidūrimų, o Pekiną supykdė Manilos noras ginčus spręsti Jungtinių Tautų tribunole.
JAV jau nusprendė Ramiajam vandenynui skirti 60 proc. savo laivyno, kad atsvertų augančią Kinijos įtaką, bet Amerikos sąjungininkės nori daugiau. Pirmadienį su Filipinais JAV pasirašė sutartį, numatančią dažnesnes JAV pajėgų rotacijas, laivyno vizitus ir mokymus. Be to, Filipinuose Amerika galės laikyti daugiau įrangos – ją Pentagonas naudoja ne tik kariniais tikslais, bet ir po stichinių nelaimių.
Per savaitės kelionę po Aziją prezidentą B. Obamą lydėjo ne tik dabartinis konfliktas su Rusija dėl Ukrainos, bet ir augančios Kinijos galios šešėlis. Nors į Kiniją B. Obama neužsuko, jam tenka raminti Azijos sąjungininkes, kad nuo jų nenusisuks: „Norime tokios ateities, kur konfliktai sprendžiami taikiai ir kur didesnės šalys nebaugina mažesniųjų, kur visos lygios prieš tarptautinę teisę.“
JAV įsipareigojimai ginti saisto ne tik su NATO sąjungininkėmis, bet ir su Japonija, Pietų Korėja bei Filipinais. Vašingtonas neigia Pekino būgštavimus, kad siekia apsupti Kiniją.
Filipinai, dešimtmečius buvę JAV kolonija, yra viena ištikimiausių sąjungininkių, bet čia nestinga ir Amerikos karinių bazių priešininkų. Pasipiktinimas privertė prieš du dešimtmečius uždaryti abi JAV bazes. Silpnai Filipinų armijai tai buvo rimtas smūgis.
Vašingtonas jaučia vietos nuotaikas ir juolab nenori pyktis su Kinija, tačiau, baigdamas kelionę po Aziją, B. Obama pirmadienį turėtų pakartoti ryžtą laikytis įsipareigojimų sąjungininkams.