Straipsnio autorių teigimu, šį pavasarį griežta D.Trumpo retorika peraugo į šioje Atlanto pusėje esančioms sąjungininkėms nepalankius veiksmus.
Sąjungininkės suprato, D.Trumpas nebūtinai yra politinė anomalija, kurio kadencijos pabaigos tereikia išlaukti. Panašu, kad jo įkūnijamas vienašališkumo, nacionalizmo ir protekcionizmo mišinys Amerikoje tampa normaliu reiškiniu.
Žaizdos dar gali išgyti
„Daugybė Europos žaidėjų ima suprasti, kad Trumpas nebūtinai labai skiriasi (nuo kitų politikų – red.), – mano Josefas Janningas, Europos tarptautinių santykių tarybos Berlyno biuro vadovas. – Vis daugiau žmonių suvokia jo vadovavimą kaip didesnį pokytį pačiose JAV.“
J.Janningas: „Daugybė Europos žaidėjų ima suprasti, kad Trumpas nebūtinai labai skiriasi (nuo kitų politikų – red.). Vis daugiau žmonių suvokia jo vadovavimą kaip didesnį pokytį pačiose JAV.“
Dar prieš D.Trumpui tapus prezidentu Europa pajuto, kad tradicinis Vašingtono, kaip žemyno saugumo ir stabilumo garanto, vaidmuo nyksta. Europiečiai taip pat ėmė pastebėti, kad po Antrojo pasaulinio karo susiformavę tarpusavio ryšiai blėsta.
Anot J.Janningo, atrodo, kad D.Trumpas džiaugiasi griaudamas transatlantinius ryšius. O tai, kad JAV neegzistuoja to padaryti neleidžiančios priemonės, sufleruoja, jog daugiau nei 70 metų besitęsusi Vakarų stiprybė ir taika „greičiausiai nesugrįš“.
Autorių teigimu, tokie pokyčiai JAV politikoje nulemia ir skirtingą Europos reakciją į JAV prezidentą. Ligi šiol Europos lyderiai stengėsi jį nuraminti, ar, geriausiu atveju, subtiliai įkalbėti elgtis taip, kaip jie mano esant teisinga.
Apskritai jie bandė išsaugoti ryšius įvairiuose JAV vyriausybės sluoksniuose: jei ne su pačioje viršūnėje esančiu vadovu, tai su tais, su kuriais bus galima bendradarbiauti pasikeitus lyderiui.
Teksto autoriai teigia, kad nors tokia strategija vis dar egzistuoja, D.Trumpo sprendimas pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo ir taip įtemptus santykius nustūmė į žemiausią tašką nuo 2003-ųjų, kai JAV pradėjo invaziją į Iraką.
Jei D.Trumpą pakeis labiau tradicinė demokratų ar respublikonų administracija, žaizdos dar galėtų būti išgydytos. Vis dėlto padaryta didelė žala, todėl net ir tokiu atveju prireiktų nemažai laiko.
Pratrūko net nuolankusis D.Tuskas
JAV stebintys europiečiai ekspertai ne itin optimistiškai žvelgia į santykių pokyčius. Be to, jie mato vis labiau poliarizuotą JAV politiką.
Anot autorių, jie nusivylė ir Kongresu – tuo, kuris, atrodo, turėjo sustabdyti vieną po kito kylančius ekstremaliausius D.Trumpo užsienio politikos impulsus. Be to, D.Trumpo patarėjai ir visuomenė taip pat pasyvūs.
Panašu, kad D.Trumpas apleidžia artimiausias sąjungininkes, o JAV visuomenei tai nelabai rūpi.
Panašu, kad D.Trumpas apleidžia artimiausias sąjungininkes, o amerikiečiams tai nelabai rūpi.
Straipsnio autoriai pastebi, kad europiečiai tik neseniai pradėjo svarstyti, ar į tokius D.Trumpo veiksmus reikia atsakyti atitinkamai.
Vienas iš besikeičiančios Europos pozicijos JAV atžvilgiu ženklų – neįprastai kandūs Europos Vadovų Tarybos prezidento Donaldo Tusko komentarai.
Diplomatiškas buvęs Lenkijos premjeras savo pasisakymais paprastai kviečia susitarti, o ne provokuoja priešiškus veiksmus. Tačiau ne šį kartą.
„Kai turime tokius draugus, kam mums reikalingi priešai?“, – retoriškai klausė D.Tuskas Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo Sofijoje metu. Greičiausiai jis turėjo omenyje JAV pasitraukimą iš Irano branduolinio susitarimo, 60 gyvybių nusinešusias riaušes Gazos Ruože, kilusias dėl JAV ambasados perkėlimo į Jeruzalę, taip pat prekybos karą.
D.Tuskas pasmerkė „įnoringą Amerikos administracijos atkaklumą“. Dar prieš 16 mėnesių taip būtų kalbama tik apie tokias šalis kaip Rusija ar Šiaurės Korėja.
Eiliniai europiečiai JAV nepasitiki
Griežtas D.Tusko tonas atspindi visuomenės nuotaiką. Naujausios apklausos rodo, kad Vokietijoje, kuri po Antrojo pasaulinio karo buvo atstatyta JAV lėšomis, žmonės D.Trumpą laiko didesne grėsme nei Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Laikraščio „Frankfurter Allgemeine“ atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei du trečdaliai vokiečių mano, kad Vokietija tolsta nuo JAV. Tiek pat apklaustųjų šalių santykius apibūdino kaip „įtemptus“.
Kai JAV pasitraukė iš Irano branduolinio susitarimo, įtakingas Vokietijos laikraštis „Der Spiegel“ paragino Vokietiją tapti „pasipriešinimo Amerikai“ dalimi. Tądien ant laikraščio viršelio atsidūrė D.Trumpas, vaizduojamas kaip į žemyną nukreiptas vidurinis pirštas geltonais plaukais.
„The Washington Post“ rašo, kad kai kurių europiečių pyktis tėra senų antiamerikietiškų nuotaikų atspindys. Vis dėlto net JAV gerbėjai tikina prarandantys viltį: esą šalis, sukurta remiantis liberalios demokratijos tvarka, panašu, ketina ją sunaikinti.
Vis dėlto net JAV gerbėjai sako prarandantys viltį: esą šalis, sukurta remiantis liberalios demokratijos tvarka, panašu, ketina ją sunaikinti.
Vokietijos Maršalo fondo Berlyno biuro vadovas Thomas Kleine-Brockhoffas teigė, kad ligi šiol glaudžių santykių su Valstijomis gerbėjai guodėsi kartodami, esą reikia „žiūrėti į tai, ką amerikiečiai daro, o ne tai, ką sako“.
Anot autorių, tokia strategija buvo galima vadovautis prieš D.Trumpui paskelbiant, kad JAV pasitraukia iš branduolinio Irano susitarimo, grasinant Europos įmonėms skirti sankcijas ir pristatant plieno bei aliuminio importo muitus.
„Dabar svarbūs ir veiksmai, – mano Th.Kleine-Brockhoffas. – Galvoji, kad nebegali būti blogiau. Bet o vaikeli, mus vis pamoko.“
Th.Kleine-Brockhoffas: „Dabar svarbūs ir veiksmai. Galvoji, kad nebegali būti blogiau. Bet o vaikeli, mus vis pamoko.“
Buvęs prezidento patarėjas Th.Kleine-Brockhoffas, nors ir laikantis save transatlantinių ryšių gynėju, įspėja: jei D.Trumpas bus perrinktas prezidentu, Europa turės rimtai permąstyti savo santykius su JAV.
Rekordinė įtampa
Anot autorių, ne visi Europoje yra nusiteikę laukti taip ilgai.
„Šalyje tvyro nuotaika, kad negalime leisti JAV vadovauti pasauliui, ypač jei jas valdo toks žmogus kaip Trumpas, – sakė buvęs Prancūzijos prezidento patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais Francois'as Heisbourgas. – Kai sąjungininkė elgiasi su mumis kaip su priešėmis, vadinasi, turime problemų.“
F.Heisbourgas sako, kad šiuo metu transatlantinė įtampa kur kas didesnė nei ankstesniais nesutarimų laikotarpiais.
Dešimtajame dešimtmetyje kilo nesutarimų dėl Serbijos bombardavimo, 2003 m. Vakarų Europa priešinosi prezidento George'o W.Busho pradėtam karui Irake.
Europos įstatymų leidėjai iš pradžių skundėsi esantys ignoruojami net prie Baracko Obamos, itin populiaraus Senajame žemyne, administracijos. Jie ypač įsižeidė po to, kai buvęs JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas 2011 m. sukritikavo juos nepakankamai rūpinantis savo gynyba.
„Pastebimos tendencijos, prasidėjusios dar prieš Trumpą, ir kurios tęsis Trumpui nebesant prezidentu“, – teigė Tomas Valasekas, tyrimų centro „Carnegie Europe“ vadovas ir buvęs Slovakijos ambasadorius NATO.
Jo manymu, D.Trumpas „tiki, kad tai – žvėriškas pasaulis, kuriame vienos šalies laimėjimas yra kitos šalies pralaimėjimas. Tai sąjungininkėms taikoma tiek pat, kiek ir pasaulio Kinijoms bei Rusijoms“.
T.Valasekas: „D.Trumpas tiki, kad tai žvėriškas pasaulis, kuriame vienos šalies laimėjimas yra kitos šalies pralaimėjimas. Tai sąjungininkėms taikoma tiek pat, kiek ir pasaulio Kinijoms bei Rusijoms.“
Tuo tarpu Briuselyje yra bandančių pasinaudoti įtemptų santykių performavimu.
„Neketiname gyventi pasaulyje, kuriame viešpatauja JAV, už kurios mes visi galime slėptis“, – sakė Nathalie Tocci iš Romoje įsikūrusio tyrimo centro „International Affairs Institute“, taip pat patarinėjanti ES diplomatijos vadovei Federicai Mogherini.
„Mylime Jungtines Valstijas, tačiau kai jos priima sprendimą, kuris prieštarauja mūsų interesams, tuomet turime elgtis taip, kaip reikalinga mums ir įgyvendinti mūsų pačių politiką. Priklausomybės santykis turi pasikeisti“, – teigė N.Tocci.
Pernelyg priklausoma nuo JAV?
Vis dėlto atsiranda abejojančių Europos galimybėmis atsiskirti nuo JAV, kadangi Senasis žemynas saugumo klausimais itin priklausomas nuo Vašingtono. Pavyzdžiui, Vokietijos kariuomenė tokia pasenusi, kad sraigtasparnių pilotai ima prarasti licenzijas – neužtenka veikiančių orlaivių, kuriais jie galėtų praktikuotis.
Nepaisant piktos D.Trumpo retorikos, esą europiečiai nepakankamai stengiasi apsiginti, jis skyrė didžiules sumas JAV kariuomenės įsitraukimui žemyne. Be to, 2019-ųjų biudžete siūloma Rusijos atgrasymui Europoje skirti beveik dvigubai daugiau lėšų nei paskutiniais B.Obamos vadovavimo metais.
„Europiečiai nenorės, kad santykiai su Vašingtonu pasiektų krizę, ar pradėti rimtus konfliktus“, – teigė Londone įsikūrusio tyrimų centro „European Leadership Network“ direktorius Adamas Thomsonas.
Vis dėlto Europa gali šį tą nuveikti. A.Thomsonas neseniai siūlė Europos kariuomenėms padidinti pajėgumus, kad jos galėtų efektyviau vykdyti operacijas ir be JAV. Ne iš pykčio, o todėl, kad sustiprėjusi Europos gynyba būtų naudinga abiem pusėms.
Vokiečių laikraščio „Die Zeit“ redaktorius Jorgas Lau teigė, kad tokie žingsniai gerokai pavėluoti, be to, reikia atsižvelgti, jog JAV nebėra tokios tvirtos gynėjos kaip atrodė anksčiau.
J.Lau: „Nesvarbu, ar šaliai vadovauja D.Trumpas, ar kas nors kitas, „JAV prioritetai pasikeitė. Ir kodėl neturėtų? Tai nėra kažkas, dėl ko turėtumėme skųstis. Tai – faktas, kurį turime pripažinti.“
Anot jo, nesvarbu, ar šaliai vadovauja D.Trumpas, ar kas nors kitas, „JAV prioritetai pasikeitė. Ir kodėl neturėtų? Tai nėra kažkas, dėl ko turėtumėme skųstis. Tai – faktas, kurį turime pripažinti“.
J.Lau teigimu, Europa – taiki ir turtinga, todėl pats metas žemynui pačiam pasirūpinti savo saugumu.
„Beveik galime padėkoti Trumpui, – teigė J.Lau. – Jis parodė Europai, kad atėjo metas atsibusti.“
