JAV pasitraukimas iš Sirijos – smūgis kurdams ir dovana „Islamo valstybei“

Dieną, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad amerikiečiai kariai bus išvesti iš Sirijos, grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) paskelbė, kad Rakoje – buvusioje faktinėje savo sostinėje – susprogdino bombą ir nužudė kurdų kovotoją. Incidentas, žinoma, smulkus, bet jis liudija, kad amerikiečių pasitraukimas gali reikšti daug ir kad IS pasistengs greitai užpildyti vakuumą, rašo „The New York Times“.
JAV kariai Sirijoje
JAV kariai Sirijoje / „Scanpix“/AP nuotr.

Analitikai būsimą JAV pajėgų išvedimą iš Sirijos vadina nusisukimu nuo pagrindinių amerikiečių sąjungininkų toje šalyje – kurdų vadovaujamų Sirijos demokratinių pajėgų (SDF). O taip pat – dovana IS.

Ši džihadistų grupuotė Sirijos pietryčiuose dar turi tūkstančius kovotojus ir vis surengia naujų atakų.

Be to, pasitraukimas reiškia žalią šviesą Turkijai, kuri greičiausiai grasinimą užimti Sirijos šiaurės rytus pavers realybe. Tai savo ruožtu reikš, kad kurdų kovotojai nebegalės aktyviai kovoti su džihadistais šalies pietryčiuose.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sirijos kurdai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sirijos kurdai

Kurdai paliekami sudėtingoje padėtyje

Esą net nesvarbu, ar IS, kuri yra praradusi svarbiausias teritorijas Sirijoje ir Irake, dar gali atsigauti, ar ne – būtent kurdų mažumos padėtis prasčiausia.

SDF priklausančių kurdų kovotojų lyderiai iš pradžių dar tylėjo, tačiau ketvirtadienį paskelbė: JAV sprendimas išsikraustyti iš Sirijos leis IS atgimti. Kitas sakinys dar aštresnis – kad Sirijos žmonės įstrigs kitų didžiųjų galių žaidimuose.

Sirijoje dirbantis kurdas žurnalistas Alanas Hassanas pripažino, kad šalies kurdus naujienos iš Vašingtono pribloškė: „Mes – šoke. Atmosfera čia tokia neigiama.“

J.Hiltermannas: „Amerikiečių sprendimas kurdams gali tapti katastrofa. Be JAV paramos kurdai lieka apnuoginti vėjyje.“

Ekspertai atviresni. Europos užsienio ryšių tarybos atstovas Asli Aydintasbasas pareiškė, kad JAV priartėjo prie „istorinės kurdų išdavystės“.

Esą Sirijoje gali įsiplieksti ilga ir nuožmi kova tarp kurdų ir Turkijos, kuri kurdų judėjimą laiko grėsme nacionaliniam saugumui.

„Amerikiečių sprendimas kurdams gali tapti katastrofa. Be JAV paramos kurdai lieka apnuoginti vėjyje“, – pridūrė ir tyrimų centro „Tarptautinė krizių grupė“ Vidurinių Rytų skyriaus direktorius Joostas Hiltermannas.

Planui pasipriešino Turkija

Kai JAV Specialiųjų pajėgų kariai, kurių šiuo metu Sirijoje yra apie 2 tūkst., 2016-aisiais atvyko į šalį kautis su IS, jie stojo į SDF pusę. Kurdai pasirodė esantys patikimiausi ir efektyviausi amerikiečių sąjungininkai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sirijos kurdų kovotojų vadinamieji Liaudies apsaugos daliniai (YPG)
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sirijos kurdų kovotojų vadinamieji Liaudies apsaugos daliniai (YPG)

Remdamiesi kurdais tiek Sirijoje tiek Irake, amerikiečiai ir jų partneriai per metus išstūmė IS džihadistus iš daugiau nei 99 proc. teritorijų, kurias abiejose šalyse anksčiau kontroliavo ši grupuotė.

Bet klaustukas ties kurdų, kurie kovojo – ir žuvo – vienoje komandoje su amerikiečiais, likimu ore kybojo nuo pat 2017-ųjų pradžios, kai JAV prezidentu prisiekė D.Trumpas.

Šių metų sausį JAV pareigūnai pasiūlė suformuoti 30 tūkst. karių pasienio pajėgas, kurioms vadovautų kurdai ir kurias remtų amerikiečiai. Kariai Sirijoje būtų praleidę mažiausiai dvejus metus.

Tačiau iškart sujudo Turkija. Ankara pareiškė, kad nenori „teroro armijos“ prie savo sienos, tad planas buvo tyliai sukištas į stalčių.

Priežastis – faktas, kad SDF yra kurdų grupuotės YPG sparnas, o pastaroji yra Turkijos kurdų separatistinio judėjimo PKK bičiulė. Turkija skirtumo tarp dviejų grupuočių nemato.

Derėjosi ir su Damasku

Po kelių dienų Turkija įsiveržė į kurdų enklavą šiaurės rytų Sirijoje ir jį užėmė – per mūšius kovėsi vieni JAV sąjungininkai su kitais, o Vašingtonas bejėgiškai stebėjo, kaip kurdai spjauna į operacijas prieš IS ir skuba padėti saviškiams į šiaurę.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Turkijos invazija į Siriją 2018 metų sausį
AFP/„Scanpix“ nuotr./Turkijos invazija į Siriją 2018 metų sausį

Scenarijus dabar greičiausiai pasikartos, tik mastelis jau bus didesnis. Praėjusį penktadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pagrasino pulti kurdų pajėgas. Jis pasiuntė specialiąsias pajėgas į pasienio zoną.

Ir nors Turkija tikina, kad į Sirijos teritoriją veržtųsi tik 16 km atstumu, daugelis Sirijos kurdų, remiančių SDF, būtent ir gyvena siaurame pasienio ruože, pavyzdžiui, Kamišlio ir Kobanės miestuose.

R.T.Erdoganas tada su D.Trumpu sutarė „toliau koordinuoti veiksmus siekiant tikslų Sirijoje“, o jau šią savaitę derėjosi su Sirijoje taip pat aktyvaus Irano prezidentu Hassanu Rouhani.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Hassanas Rouhani ir Recepas Tayyipas Erdoganas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Hassanas Rouhani ir Recepas Tayyipas Erdoganas

Anot Vašingtono Artimųjų Rytų politikos Turkijos tyrimų programos direktoriaus Sonero Cagaptay, R.T.Erdogano tikslas aiškus.

„Jam svarbiausia sutriuškinti YPG. Be to, Sirijos teritorijos dalies kontrolė leis Erdoganui laisviau derėtis, kai bus diskutuojama apie karo pabaigą.

Kurdai jau anksčiau derėjosi su Sirijos vyriausybe, kuriai žadėjo paramą mainais į ribotą autonomiją.

Turkija nori sėdėti prie taikos derybų stalo. O Sirijos ateities neįmanoma diskutuoti be galios, kuri kontroliuoja 3-4 milijonų sirų gyvenimą“, – svarstė S.Cagaptay.

Jei JAV iš Sirijos traukiasi vienašališkai ir nepasiekusios jokio susitarimo, amerikiečiai kaip tik praranda derybinius svertus.

Negana to, kurdams vieninteliu potencialiu sąjungininku gali tapti Damaskas. Kurdai jau anksčiau derėjosi su Sirijos vyriausybe, kuriai žadėjo paramą mainais į ribotą autonomiją.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sirijos kurdai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sirijos kurdai

Damaskas mato, kad bendradarbavimas su kurdais gali būti naudingas – jie gali tapti savotišku buferiu, saugančiu nuo Turkijos galios šiaurėje. Be to, vietovėse, iš kurių buvo išstumti džihadistai ir kuriose dabar dominuoja SDF kovotojai, yra nemažų naftos telkinių – jie reiškia pajamas.

Džihadistai pasislėpę, bet nepasidavę

Galiausiai iš tiesų nei SDF, nei patys amerikiečiai kariai, vis dar esantys Sirijoje, netiki, kad kova su IS baigta.

Džihadistų vis dar gausi aplink nemažą Hadžino miestą (bet ne pačiame mieste) Sirijos pietryčiuose, yra ir dar kelios izoliuotos „kišenės“.

JAV vadovaujamos koalicijos kovai prieš IS atstovas pulkininkas Seanas Ryanas praėjusią savaitę pareiškė, kad IS gretose vien ties Hadžinu kaunasi 2-2,5 tūkst. džihadistų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Islamo valstybės“ kovotojai Rakoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./„Islamo valstybės“ kovotojai Rakoje

Ekspertai priduria, kad Sirijoje ir Irake vis dar veikia net iki 30 tūkst. šių fanatikų, nors daugelis yra priversti slapstytis.

Strateginių ir tarptautinių studijų centro Vašingtone tyrėjo Maxwello Markuseno skaičiavimu, IS per dieną vidutiniškai įvykdo 75 išpuolius.

„JAV ir Irako politikai paskubėjo paskelbti pergalę prieš IS ir prabilo apie grupuotės sunaikinimą. IS toli gražu nėra sunaikinta“, – tvirtino M.Markusenas.

Kitaip nei dabar D.Trumpas dar neseniai kalbėjo paties JAV prezidento specialusis pasiuntinys Brettas McGurkas.

„Scanpix“/AP nuotr./Brettas McGurkas
„Scanpix“/AP nuotr./Brettas McGurkas

„Per daug metų išmokome, kad reikšminga pergalė prieš tokią grupuotę neįmanoma, jei tiesiog įveiki ją fizinėje erdvėje ir tuomet pasitrauki. Būtina užtikrinti, kad saugumas būtų tvarus“, – teigė B.McGurkas.

Jis nevyniojo žodžų į vatą svarstydamas, ką reikštų JAV pajėgų išvedimas iš Sirijos: „Tai būtų neapgalvotas sprendimas.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų