Vašingtonas sankcijas Teheranui atšaukė 2015-aisiais, kai prezidento Baracko Obamos vadovaujamos JAV, Jungtinė Karalystė (JK), Rusija, Prancūzija, Kinija ir Europos Sąjunga su Iranu pasirašė Bendrąjį išsamių veiksmų planą (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA).
Tuomet Teheranas pažadėjo įšaldyti savo branduolinę programą.
Įtampa tarp Europos sąjungininkių ir Baltųjų rūmų lyderio Irano klausimu tvyrojo nuo pat jo kadencijos pradžios – pasitraukti iš susitarimo D.Trumpas žadėjo dar rinkimų kampanijos metu.
Ugnį dar labiau pakurstė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, balandžio pabaigoje paskelbęs, kad turi įrodymų, jog Iranas vykdė branduolinę programą po 2015-ųjų.
B.Netanyahu tuomet tikino, kad Izraelis neseniai gavo 55 tūkst. dokumentų ir 183 kompaktinius diskus su informacija iš Irano „branduolinių archyvų“.
Teheranas tokius Izraelio kaltinimus neigia. Jam antrina Tarptautinės atominės energetikos agentūra (TATENA), paskelbusi, kad nežino „jokių patikimų veiklos Irane po 2009 metų požymių, atitinkančių branduolinio sprogstamojo įrenginio kūrimą“.
„Reuters“ apžvalgininkas Jonathanas Landay rašo, kad šiandien 21 val. Lietuvos laiku sprendimą paskelbsiantis D.Trumpas turi keturis pasirinkimo variantus.
- Neatnaujinti sankcijų centriniam Irano bankui ir naftos eksportui – tokį įsakymą D.Trumpas pasirašo kas keturis mėnesius. Tuo pat metu prezidentas galėtų tęsti derybas su Vokietija, Prancūzija ir Jungtine Karalyste dėl papildomo susitarimo. Pastarasis būtų skirtas klausimams, kuriuos D.Trumpas laiko Irano branduolinio susitarimo trūkumais.
- Atnaujinti sankcijas, kurios įsigaliotų po 180 dienų. Taip susitarimą išsaugoti siekiančios sąjungininkės Europoje turėtų pačios nuspręsti tolesnių veiksmų planą. Rinktis turėtų ir Iranas: spręsti, ar toliau laikytis susitarimo dėl branduolinės programos įšaldymo.
- Atnaujinti sankcijas, tačiau pranešti, kad nuobaudos, prieš joms įsigaliojant, gali būti atšauktos tuo atveju, jei sąjungininkės Europoje pasieks papildomą susitarimą su JAV. Ir šiuo atveju Iranas turėtų nuspręsti, ar laukdamas sprendimo laikysis branduolinio susitarimo sąlygų.
- Atnaujinti sankcijas ir pareikšti, kad Iranas pažeidė susitarimą. D.Trumpas galėtų remtis tariamais Izraelio įrodymais. Tokiu atveju JAV, siekdamos greitai atnaujinti Jungtinių Tautų (JT) sankcijas Iranui, galėtų pasinaudoti JCPOA išdėstytu ginčo sprendimo mechanizmu.
Galimi neramumai Irake ir Sirijoje
Europos diplomatai kalba, kad galimybių išsaugoti susitarimą – labai mažai. Vieno diplomato teigimu, iš JAV grįžęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra „įsitikinęs, kad sulauksime neigiamo sprendimo“.
Kol kas Irano pozicija nėra aiški. Prezidentas Hassanas Rouhani sakė, kad šalis laikysis susitarimo net tuo atveju, jei Valstijos iš jo pasitrauks. Vis dėlto neaišku, ar tokios pat pozicijos laikosi ir griežtesnio kurso šalininkai Irano kariuomenėje ar aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.
Tiesa, praeitą savaitę pats H.Rouhani nepagailėjo griežtesnės retorikos Vašingtonui. „Jei jie nori susilpninti Iraną ir apriboti jo įtaką regione ar pasaulyje, Iranas nuožmiai priešinsis“, – kalbėjo prezidentas.
H.Rouhani: „Jei jie nori susilpninti Iraną ir apriboti jo įtaką regione ar pasaulyje, Iranas nuožmiai priešinsis.“
„The Independent“ rašo, kad, JAV pasitraukus iš susitarimo, Irane sustiprėtų kietosios linijos šalininkai. Be to, greičiausiai Teheranas atliktų daugiau balistinių raketų bandymų ir remtų užsienio konfliktuose dalyvaujančius kovotojus.
„Reuters“ siūlo atkreipti dėmesį į Iraką, kuriame nuo 2014 m. Bagdadą remiantis Teheranas apginklavo ir apmokė tūkstančius šiitų kovotojų, padėjusių nugalėti džihadistų grupuotę „Islamo valstybė“. Irano remiamos Liaudies mobilizacijos pajėgos (PMF) Irake tapo svarbia politine jėga.
Jei branduolinis susitarimas žlugs, JAV pasitraukimo iš Irako siekiančios PMF gali pradėti puldinėti amerikiečių pajėgas.
Neramūs laikai ateitų ir Sirijai, į kurios pilietinį karą Iranas įsitraukė dar 2012 m. Teheranas čia ginklavo ir apmokė tūkstančius Basharo al Assado vyriausybę remiančių šiitų kovotojų. Manoma, kad jų skaičius gali siekti 80 tūkst.
Sirijoje Iranas įsivėlė į tiesioginį konfliktą su Izraeliu, pastaraisiais mėnesiais vyko rimti susidūrimai. Tel Avivas tikina niekada neleisiantis, kad Teherano ar jo sąjungininkių pajėgos visam laikui įsikurtų kaimyninėje Sirijoje.
Vašingtono pasitraukimo iš susitarimo atveju Sirijoje esantys šiitų kovotojai neturėtų priežasčių nepulti Izraelio.
Rijado ir Teherano karas
Nors Iranas niekada nepripažino tiesioginio įsitraukimo į pilietinį karą Jemene, JAV ir Saudo Arabijos pareigūnai tikina, kad Teheranas tiekia ginklus husių sukilėliams. Pastarieji puola Rijadą ir tokias atakas aiškina kaip atsaką į Saudo Arabijos antskrydžius.
Apskritai Iranas ir Saudo Arabija kovoja dėl įtakos regione. Branduolinio susitarimo rėmėjai sako, kad būtent jis užkirto kelią atviram Teherano ir Rijado konfliktui.
Susitarimui žlugus Iranas galėtų sustiprinti paramą husiams ir tokiu būdu išprovokuoti karinį Saudo Arabijos bei jos Persijos įlankos sąjungininkių, pavyzdžiui, Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), atsaką.
D.Trumpo sprendimas pasitraukti iš susitarimo atsilieptų ir Libanui.
Tel Avivas tikina, kad Iranas šiitų partijai ir karinei grupuotei „Hezbollah“, 2006 m. kariavusiai su Izraeliu, padeda Libane gaminti balistines raketas.
Izraelio pajėgos ne kartą puolė „Hezbollah“ kovotojus Sirijoje. Nors abi pusės sako nenorinčios pradėti karinio konflikto, pastarosiomis savaitėmis augusi įtampa galėtų išaugti į dar vieną karą Libane.
Praeitais metais „Hezbollah“ tikino, kad jei Izraelis Sirijoje ar Libane pradėtų karinius veiksmus, grupuotė galėtų iš Irano ir Irako į pagalbą sukviesti tūkstančius karių.
Branduolinio susitarimo žlugimo atveju Iranas galėtų daryti spaudimą pusę vietų parlamente turinčiai „Hezbollah“ ir taip destabilizuoti padėtį Libane.
Gelbėja Šiaurės Korėja?
Anot kai kurių stebėtojų, įmanoma, kad D.Trumpas vis dėlto nepasitrauks iš branduolinio susitarimo – esą taip jis sieks įtikinti Šiaurės Korėją neatšaukti suplanuoto lyderių susitikimo.
Alexandra Bell iš Vašingtone įsikūrusio Ginklų kontrolės ir branduolinių ginklų neplatinimo instituto „The Independent“ teigė, kad sankcijas atnaujinęs Vašingtonas pažeis prieš trejus metus pasirašytą susitarimą.
„Prarasime savo patikimumą, – sakė A.Bell. – Kodėl Šiaurės Korėja po to norėtų pasirašyti kokį nors susitarimą?“
Tačiau kol kas visi ženklai rodo, kad D.Trumpas yra ryžtingai nusiteikęs atnaujinti sankcijas Iranui.
