Jau po kelių valandų Šiaurinėje Sirijoje vyko oro antskrydžiai, ugnį atidengė artilerija, o kurdų dominuojamos Sirijos demokratinės pajėgos apkaltino Ankarą grubiais paliaubų pažeidimais, rašo CNN.
Tiek Vašingtonas, tiek Artimieji Rytai gyvena nuotaikomis, kad paliaubos nėra realios. Jų galiojimas baigiasi antradienį, tą pačią dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas susitiks Sočyje diskutuoti apie Sirijos ateitį. Atrodo gana akivaizdu: tuomet pasaulis ir sužinos, koks įvyks realus susitarimas dėl šio nestabilaus regiono.
V.Putinas imasi lyderio vaidmens
Gana aišku, kad Sirijos ateitis didžiąja dalimi priklausys nuo Rusijos prezidento, vertina CNN apžvalgininkai. D.Trumpas apleido kurdus, pagrindinius JAV sąjungininkus kovojant su ISIS. Tai uždegė žalią šviesą Turkijos invazijai į Šiaurės Siriją. Baltieji Rūmai išvairavo valstijas iš Sirijos. Dabar V.Putinui priklauso ši karinė ir politinė betvarkė.
Priešingai nei D.Trumpo administracijos neramios pastangos „paskutinės minutės diplomatija“ nutraukti kraujo liejimą, V.Putinas šioje situacijoje atrodo kaip žmogus su planu.
Rusija nedelsiant pradėjo derybas su kurdais ir pagrindiniu Maskvos sąjungininku – Basharo al Assado vyriausybe, greitai pasiekė susitarimą leisti Sirijos kariuomenei įžengti į kurdų kontroliuojamas zonas, kur Damaskas ilgą laiką neturėjo prieigos, siekiant sustabdyti Turkijos vadovaujamą puolimą. Maskva taip pat greitai dislokavo savo pačios kariuomenę kaip buferį, kuris sulaikytų ir atskirtų turkų pajėgas nuo kurdų ir Sirijos vyriausybės karių.
V.Putino kariuomenei tai buvo proga muštis į krūtines.
„Kai Rusijos vėliava pasirodo, kovos sustoja – nei turkai nei kurdai nenori mūsų paliesti. Tad kovos sustoja dėl mūsų darbo“, – Rusijos naujienų agentūrai TASS sakė Rusijos kariuomenės karininkas Safaras Safarovas, kuomet rusų karo policija pradėjo patruliavimą Mandžibe.
Dideli statymai žaidime
Nauja Rusijos lyderio rolė Sirijoje apima didelę riziką. Situacija Šiaurinėje Sirija yra daugiau nei nestabili. Turkija leido aiškiai suprasti, kad kurdų karių buvimo šalia sienos netoleruos. Tačiau Ankaros sausumos pajėgas sudaro daugiausia Sirijos sukilėlių grupuotės. Daugelis jų – islamo ekstremistai, kurdai baiminasi, kad gali prasidėti etninio valymo kampanijos prieš mažumas šiame įvairialypiame regione.
Be to, Sirijos vyriausybinės pajėgos ir Ankaros remiami sukilėliai taip pat turi neužkastą kirvį dar po praėjusio 8 metus trukusio pilietinio karo.
Maskva, regis supranta, į kokią pavojingą situaciją įsitraukė.
„Mes daugelį metų bandėme atkreipti dėmesį į žalingą JAV ir koalicijos politiką, kuri nukreipta į Sirijos žlugimą ir kvazivalstybių formavimąsi Rytiniame Eufrato krante, stumiant kurdus į separatizmą ir konfrontaciją su arabų gentimis“, – trečiadienį teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kai kreipėsi į saugumo tarnybų vadovus.
Kremlius yra stipriai susirūpinęs, kad tie Rusijos kovotojai, kurie kariavo ISIS ar kitų sukilėlių grupuočių gretose, gali sugrįžti į tėvynę ir čia lemti nestabilumą. Nuo pat to momento, kai Turkija pradėjo savo atakas Šiaurės Sirijoje, Kremlius išsakė dideles abejones dėl Turkijos galimybės išlaikyti tūkstančius ISIS kalinių ir jų artimųjų, kuriuos saugo kurdai.
„Šiaurės Sirijoje yra zonų, kur ISIS kariai susikoncentravę, ir iki šiol juos saugojo kurdų kariuomenė. Turkijos armija įžengė į šias zonas ir kurdai pasitraukė. Dabar (ISIS kovotojai) gali paprasčiausiai pabėgti ir aš nesu tikras, kad Turkijos kariuomenė gali, ir kaip greitai, tai sukontroliuoti“, – abejojo V.Putinas praėjusią savaitę Ašchabade vykusiame Nepriklausomų valstybių sandraugos forume.
Paskutinis dalykas, ko V.Putinas norėtų – tai ISIS kovotojų sugrįžimo į Kaukazą, rašo CNN. Jis įspėjo šalių lyderius ruoštis galimiems neramumams, mobilizuoti išteklius dėl galimos naujos grėsmės.
Visi Sirijos keliai veda į Maskvą
Nepaisant aukštų statymų, Rusijos lyderis vis dar užima poziciją, iš kurios galėtų išvengti dar prastesnės situacijos, nei ji yra šiuo metu.
Maskvai ne kartą krito kaltinimai dėl karo nusikaltimų šiame regione, remiant Sirijos prezidentą B.al Assadą. JAV vertino, kad Maskva sistemiškai bombardavo civilinę infrastruktūrą, ligonines, padėjo B. al Assadui nuslėpti cheminio ginklo naudojimą. Rusija tokius kaltinimus neigia.
Ir nepaisant dejonių Maskvos atžvilgiu, kone visos į Sirijos konfliktą įsitraukusios šalys pripažįsta, kad Maskva šioje krizėje yra patikimesnė nei JAV, vertina CNN.
NATO sąjungininkė Turkija dirbo su Rusija daug metų, nepaisant fakto, kad jos rėmė skirtingas puses Sirijos pilietiniame kare. Netgi Izraelis ir Iranas, nesutaikomi priešai, regis sutinka, kad pasiekti savų interesų galima per Maskvą.
Ir kuomet kurdų dominuojamos Sirijos demokratinės pajėgos (SDF) suprato, kad jas išdavė D.Trumpas ir paliko vienas prieš R.T.Erdogano invaziją, jos taip pat nuėjo tiesiai pas rusus. Maskva su SDF kalbėjosi ir dirbo taip pat metai iš metų.
D.Trumpo Baltieji Rūmai niekuomet negalėjo tikėtis tarpininkauti sprendimui šioje sudėtingoje situacijoje. Jei ir bus pasiektas koks susitarimas kitą antradienį Sočyje – tai tarp V.Putino ir R.T.Erdogano.
