Aukščiausiojo lygio susitikimas vyks kovo 29-30 dienomis virtualiu formatu, o po jo kiekvienoje iš priimančiųjų šalių bus surengti mišrūs susitikimai, kuriuose dalyvaus valdžios, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus atstovai.
„Gyvename epochoje, kurioje kyla iššūkių, susijusių su atskaitingu ir skaidriu valdymu“, – sakoma bendrame penkių šalių pareiškime.
„Nuo agresijos karų iki klimato pokyčių, visuomenės nepasitikėjimo ir technologinių permainų – negali būti aiškiau, kad visame pasaulyje demokratijai reikia visų lygių gynėjų. Kartu su kitais į antrąjį viršūnių susitikimą pakviestais dalyviais tikimės priimti šį raginimą ir parodyti, kad skaidrus ir atskaitingas valdymas tebėra geriausias būdas užtikrinti ilgalaikę gerovę, taiką ir teisingumą“, – plėtojama jame.
Šis vadovų susitikimas taps 2021 metų gruodį J.Bideno inicijuoto renginio pratęsimu. Tuomet dalyvavo daugiau nei 100 lyderių, siekusių pradėti tarptautinę diskusiją apie tai, kaip geriausiai sustabdyti demokratijos nuosmukį.
JAV vadovas ne kartą teigė, kad jo valstybė ir panašiai mąstančios sąjungininkės turi parodyti pasauliui, jog demokratijos yra kur kas geresnė visuomenės raidos priemonė nei autokratijos.
Pasak Baltųjų rūmų, pirmajame susitikime dalyvavusios vyriausybės paskelbė beveik 750 įsipareigojimų, kuriais siekiama stiprinti ir saugoti demokratiją savo šalyse ir užsienyje.
