Turkija taip pat įspėjo, jog tokie veiksmai gali smarkiai pabloginti dvišalius santykius.
„Nėra jokių abejonių, jog tai smarkiai pablogins konstruktyvias pastangas spręsti problemas tarp mūsų šalių“, – rašoma Turkijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime.
„Nedelsiant bus duotas atsakas į tokią agresyvią poziciją, neduosiančią jokios naudos“, – pažymima jame.
„Raginame JAV administraciją atšaukti šį klaidingą sprendimą“, – priduriama pareiškime.
Vieno rimčiausių diplomatinių ginčų tarp dviejų NATO sąjungininkų epicentre yra pastorius Andrew Brunsonas, vadovavęs protestantų bažnyčiai prie Egėjo jūros esančiame Izmyro mieste.
E.Brunsonas beveik dvejus metus praleido kalėjime dėl kaltinimų, susijusių su terorizmu, o praėjusią savaitę jam buvo skirtas namų areštas. JAV pareigūnai iškart pareiškė, jog to nepakanka, ir pagrasino imtis priemonių prieš Turkiją.
Trečiadienį Vašingtonas paskelbė sankcijas Turkijos teisingumo ministrui Abdulhamitui Gului ir vidaus reikalų ministrui Suleymanui Soylu.
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Sarah Sanders sakė, kad abu ministrai „atliko pagrindinius vaidmenis sulaikant ir kalinant pastorių E.Brunsoną“.
Įtampą tarp NATO sąjungininkių kursto ir Vašingtono parama Sirijos kurdų kovotojams, kuriuos Ankara laiko teroristais, taip pat atsisakymas išduoti JAV gyvenantį musulmonų pamokslininką Fethullah Guleną, Turkijos kaltinamą dėl nesėkmingo 2016-ųjų pučo.
A.Gulas socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė nebijąs sankcijų, nes neturi turto užsienyje.
„Nei Jungtinėse Valstijose, nei kurioje nors kitoje užsienio šalyje neturiu nė cento“, – teigė jis.
E.Brunsono advokatas šią savaitę pateikė apeliaciją Izmyro miesto teismui ir paprašė panaikinti pastoriui skirtą namų areštą, tačiau skundas buvo atmestas.
Pastorius kaltinamas ryšiais su F.Guleno vadovaujamu judėjimu ir Kurdistano darbininkų partija (PKK), kuriuos Ankara laiko teroristinėmis grupuotėmis. Jei bus pripažintas kalti, E.Brunsonui gresia iki 35 metų kalėjimo.
Kitas teismo posėdis paskirtas spalio 12 dieną.