Aukšto rango JAV pareigūnai sakė, kad tie turtingi verslininkai priklauso V. Putino „artimam ratui“.
Naujosios sankcijos, be kita ko, paskelbtos aliuminio magnatui Olegui Deripaskai bei Aleksejui Mileriui, valstybinės dujų milžinės „Gazprom“ direktoriui. Bet kokie jų aktyvai, esantys į JAV jurisdikciją patenkančiose teritorijose, nuo šiol gali būti įšaldyti.
Sąraše taip pat yra Suleimanas Kerimovas, dėl kurio Prancūzija pradėjo tyrimą, įtarusi, kad šis rusų oligarchas į šalį įsivežė milijonų eurų prikrautus lagaminus, ir Kirilas Šamalovas, V.Putino žentas.
Sankcijos įvestos ir Rusijos valstybinei ginklų eksporto įmonei „Rosoboroneksport“, atliekančiai svarbų vaidmenį V.Putinui siekiant paremti savo šalies kariuomenės modernizavimą iš lėšų, gautų už pasauliui parduodamą pažangią ginkluotę.
Kaip praneša JAV Iždo departamentas, sankcijos nukreiptos prieš 12 kompanijų, priklausančių minėtiems rusų oligarchams, valstybinę ginklais prekiaujančią kompaniją ir vieną dukterinį banką.
„Jungtinės Valstijos ėmėsi šių veiksmų reaguodamos į visą Rusijos vyriausybės besitęsiantį ir vis begėdiškesnį kenksmingos veiklos visame pasaulyje modelį“, – sakė vienas pareigūnas.
Pasak Donaldo Trumpo administracijos aukšto rango pareigūnų, šios sankcijos nėra atsakas į kokią nors vieną veiklą. Maskva yra baudžiama už savo konfrontacinius veiksmus apskritai, įskaitant veiksmus Kryme ir Rytų Ukrainoje, paramą Sirijos prezidentui Basharui al Assadui, kibernetines atakas ir bandymą pakenkti Vakarų demokratijoms.
Pareigūnai neturėjo įgaliojimų komentuoti įvestų sankcijų, todėl kalbėjo anonimiškai.
D.Trumpo administracija šių sankcijų imasi norėdama parodyti, kad Kremliui nėra per daug atlaidi.
Tokį JAV žingsnį pasveikino kampanijos prieš Kremliaus korupciją aktyvistai.
Jungtinėse Valstijose gimęs ir Londone gyvenantis Williamas Browderis, kuris daug prisidėjo, kad Jungtinės Valstijos priimtų vadinamąjį Magnitskio įstatymą, nukreiptą prieš žmogaus teises pažeidinėjančius rusų pareigūnus, tviteryje parašė, kad Vašingtonas „pagaliau sudavė Putinui ir jo bičiuliams į skaudžią vietą“.
Strateginių studijų centro „Foundation for Defense of Democracies“ Rusijos ekspertas Borisas Zilbermanas sakė, kad šios sankcijos pagaliau gali priversti V. Putiną ir jo sąjungininkus sustoti, nes „kol Kremliaus elgesys bus pasikeitęs, jo užnugaris kentės ir jo galimybės mėgautis savo korupcijos rezultatais bus suvaržytos“.
Įstatymo numatytų priemonių prieš Rusiją JAV ėmėsi siekdama nubausti Maskvą už kišimąsi į 2016 metų prezidento rinkimus, kibernetines atakas ir veiksmus Ukrainoje bei Sirijoje.
Vašingtonas ir jo sąjungininkės išgyvena naują diplomatinę krizę santykiuose su Kremliumi dėl buvusio rusų dvigubo agento apnuodijimo Jungtinės Karalystės teritorijoje.
Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį D.Trumpas nenoriai pasirašė įstatymą „Dėl atoveikio Amerikos priešininkams per sankcijas“ (Countering America's Adversaries Through Sanctions Act, CAATSA). Anot prezidento, šis įstatymas varžo jo įgaliojimus vadovauti JAV užsienio politikai.
Kišimasis į rinkimus
D.Trumpas ilgai nenorėjo sutikti su mintimi, kad įtariamas Rusijos kibernetinis šnipinėjimas ir propaganda padėjo jam iškovoti pergalę rinkimuose, ir siekė geresnių santykių su V.Putinu.
Tačiau Kongresas neužleido savo pozicijos, kurią parėmė iš JAV žvalgybos agentūrų gauti įrodymai, ir kovą JAV administracija pagaliau įvedė sankcijas 19 Rusijos juridinių asmenų už „kenkėjiškas kibernetines atakas“.
Tuo pat metu, dideliam D.Trumpo įtūžiui, buvusiam FTB vadovui Robertui Muelleriui buvo pavesta atlikti atskirą tyrimą dėl D.Trumpo ir jo artimiausių patarėjų galimo susimokymo su Rusija.
Iki šiol R.Muelleris yra pareiškęs kaltinimus 19 asmenų, iš kurių 13 yra rusai. Remiantis pranešimais, netrukus jis gali prašyti apklausti patį D.Trumpą.
JAV pareigūnai patvirtino, kad jų veiksmai prieš rusų oligarchus yra iš dalies susiję su įtariamu Rusijos kišimusi į JAV rinkimus, tačiau pabrėžė, kad nerimą kelia platesnio pobūdžio problemos.
„Rusijos vyriausybė veikia siekdama oligarchų ir vyriausybės elito besaikės naudos“, – sakė Iždo departamento sekretorius Stevenas Mnuchinas.
„Rusijos oligarchai ir elitas, kurie pelnosi iš šios korumpuotos sistemos, daugiau nebebus apsaugoti nuo jų vyriausybės destabiliziuojančios veiklos padarinių“, – pridūrė jis.
Kovinė cheminė medžiaga
Vašingtono ir Maskvos ryšiai pasiekė naujas žemumas nuo Šaltojo karo pabaigos dėl praeitą mėnesį įvykdyto išpuolio prieš Anglijoje gyvenusį buvusį Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU pulkininką.
Sergejus Skripalis tebėra gydomas ligoninėje, o jo būklė, kaip pranešama, nebėra kritinė. Tačiau pareigūnai Britanijoje ir jos sąjungininkėse Jungtinėse Valstijose sako, kad buvęs šnipas apnuodytas Sovietų Sąjungoje sukurta kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ (Naujokas) ir kad tokia priemone galėjo pasinaudoti tik Rusijos žvalgyba.
Po atakos Anglijos pietiniame Solsberio mieste D.Trumpo administracija priėmė sprendimą atsakyti išsiunčiant 60 Rusijos piliečių, kaltinamų šnipinėjus su diplomatinio darbo priedanga. Tuomet Maskva paskelbė lygiaverčių atsakomųjų priemonių.
JAV vadovas šią savaitę tebetvirtino, kad „ko gera, niekas nėra griežtesnis Rusijai negu Donaldas Trumpas“.
Maskva kol kas nepateikė oficialaus atsako į penktadienį paskelbtą žinią apie naujausias sankcijas, bet prognozuoja, kad Kremlius įtūš dėl žingsnio, galinčio pakenkti V.Putino palaikymui tarp jo turtingiausių šalininkų.
„Rosboroneksport“ jau leido suprasti, kokio atsakymo galima tikėtis iš Kremliaus.
„Faktas, kad „Rosoboroneksport“ yra taikinys, patvirtina tikrąjį šių sankcijų tikslą, – sakoma valstybinės įmonės pranešime. – Visos šios skambios kalbos ir kaltinimai tėra dingstis stumti Rusiją iš pasaulio ginklų rinkos. Šiurkštu ir pragmatiška. Tai gryniausio pavidalo nesąžininga konkurencija.“
