„Rytoj bus paskelbti konkretūs pranešimai apie sausumos, jūrų ir oro pajėgas, kurios bus dislokuotos ilgam laikui“, – antradienio vakarą sakė jis, kurį cituoja BBC.
Didžioji pajėgų dalis bus dislokuota Balkanuose, Baltijos šalyse ir prie rytinių Rusijos sienų, pridūrė J.Sullivanas, informuodamas žurnalistus JAV prezidento Joe Bideno lėktuve, skrendančiame į Madridą, kur vyksta NATO aukščiausiojo lygio susitikimas.
Patarėjas sakė, kad Aljansas prisiims istorinius įsipareigojimus dėl pajėgų dislokavimo. Kontingentai liks veikti net ir pasibaigus Ukrainos, kurią užpuolė Rusija, karui.
Tačiau jis pažymėjo, kad JAV telkia pajėgas Europoje ne tiek dėl Rusijos veiksmų, kiek dėl „ilgalaikių strateginių realijų pokyčių“.
Visų pirma bus paskelbta, kad du papildomi JAV karinio jūrų laivyno eskadriniai minininkai bus dislokuoti bazėje Ispanijos pietuose.
J.Sullivanas taip pat iškėlė klausimą, ar aljanso narės turi skirti po du procentus savo BVP savo saugumo stiprinimui. Vašingtonui tai opus klausimas: priversti Europos šalis daugiau skirti savo gynybai 2018 m. bandė prezidentas Donaldas Trumpas ir tuo metu sulaukė aršios kritikos.
Pasak J.Sullivano, ilgalaikis daugelio Aljanso valstybių narių atsisakymas vykdyti savo įsipareigojimus dėl išlaidų gynybai dabar sparčiai taisomas.
Prezidento patarėjas pažymėjo, kad NATO investicijos į gynybos pajėgumų stiprinimą gerokai padidėjo – pasak jo, aukščiausiojo lygio susitikime bus parodyta, kad dauguma Aljanso narių jau pasiekė reikalaujamą dviejų procentų ribą arba ketina ją pasiekti iki 2024 m.
