„Šie paleidimai, kaip ir praėjusią savaitę paleista tarpžemyninė balistinė raketa, pažeidžia daugybę Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai.
Jis pridūrė, kad tokie veiksmai „kenkia pasauliniam ginklų neplatinimo režimui“.
Kiek anksčiau antradienį dauguma iš 15 JT Saugumo Tarybos narių paragino Šiaurės Korėją atsisakyti balistinių raketų programos ir pasmerkė praėjusį mėnesį surengtą tarpžemyninės balistinės raketos bandymą.
„Šis paleidimas, kaip ir daugiau kaip 100 balistinių raketų paleidimų nuo 2022 metų iki šiol, yra akivaizdus daugelio JT Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimas, kelia pavojų tarptautinei taikai ir saugumui bei kelia grėsmę pasauliniam ginklų neplatinimo režimui“, – teigiama bendrame pareiškime, kurį žurnalistams perskaitė JAV ambasadorės prie JT pavaduotojas Robertas Woodas (Robertas Vudas).
Šalia R. Woodo stovėjo kitų devynių pareiškimą pasirašiusių šalių – Ekvadoro, Prancūzijos, Japonijos, Maltos, Pietų Korėjos, Siera Leonės, Slovėnijos, Šveicarijos, Siera Leonės ir Jungtinės Karalystės (JK) – diplomatai. Prie jų taip pat prisijungė Danijos, Graikijos ir Panamos atstovai. Šios trys šalys sausį taps nenuolatinėmis JT Saugumo Tarybos narėmis.
Pareiškimui nepritarė penkios JT Saugumo Tarybos šalys – Rusija, Kinija, Alžyras, Mozambikas ir Gajana.
Pareiškime teigiama, kad reaguodamos į spalio 30 dieną surengtą naujausią tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) bandymą, Jungtinės Valstijos JT Saugumo Tarybos paprašė išleisti dokumentą, kuriame Šiaurės Korėja būtų paskelbta pažeidžianti JT rezoliucijas.
Šiaurės Korėjai nuo 2006 metų taikomos JT sankcijos dėl jos ginklų programų. 2017-aisiais sankcijos Šiaurės Korėjai buvo tris kartus sugriežtintos.
Tačiau nuo to laiko JT Saugumo Tarybai nepavyko susitarti dėl bendros pozicijos dėl Šiaurės Korėjos.
2022 metų gegužę Kinija ir Rusija vetavo rezoliuciją, kuria Pchenjanui buvo nustatytos naujos sankcijos.
