Sprendimas nuleisti tą vėliavą buvo priimtas po šią savaitę įvykusių istorinių Pietų Karolinos įstatymų leidėjų balsavimų, palaikiusių tokį žingsnį.
Debatai dėl konfederatų karinės vėliavos – su įstrižu mėlynu kryžiumi ir baltomis žvaigždėmis raudoname fone – atsinaujino praeitą mėnesį, kai paaiškėjo, kad tą simbolį naudojo vienas baltųjų viršenybės šalininkas, nušovęs devynis juodaodžius istorinėje afroamerikiečių bažnyčioje Čarlstono mieste Pietų Karolinos valstijoje.
Viename tinklalapyje, kurį, kaip manoma, sukūrė įtariamas žudikas – 21 metų Dylanno Roofo, buvo paskelbtas baltųjų viršenybės principą palaikantis manifestas, taip pat nuotraukos, kuriose tas jaunuolis matomas laikantis konfederatų vėliavą ir pistoletą.
Penktadienį 10 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku tą vėliavą, plevėsuojančią prie Konfederatų memorialo valstijos sostinėje Kolumbijoje, nuleis Pietų Karolinos valstijos policijos garbės sargyba.
Vėliau ji bus eksponuojama už maždaug pusantro kilometro esančiame Konfederatų relikvijų kambaryje ir karo muziejuje. Konfederatų vėliavos ir kitų pietinių valstijų pilietinio karo laikų simbolių naudojimas yra opi tema Jungtinėse Valstijose jau daug metų.
Vėliava tebevertinama prieštaringai ne vien dėl jos sąsajų su vergvaldžiais, bet ir dėl to, kad ją savo simboliu laikė pilietinių teisių judėjimo priešininkai praeito amžiaus 6-ame ir 7-ame dešimtmečiais, taip pat vėlesni baltųjų viršenybės šalininkai.
Vėliava tebevertinama prieštaringai ne vien dėl jos sąsajų su vergvaldžiais, bet ir dėl to, kad ją savo simboliu laikė pilietinių teisių judėjimo priešininkai praeito amžiaus 6-ame ir 7-ame dešimtmečiais, taip pat vėlesni baltųjų viršenybės šalininkai.
Sukrėtimas ir įtūžis dėl žudynių bažnyčioje suteikė akstiną vėl svarstyti konfederatų vėliavos simbolinę reikšmę, o daugelis vietos ir valstijų vyriausybių bei kai kurios svarbios JAV verslo įmonės nusprendė nuo jos atsiriboti.
Pietų Karolinos gubernatorė Nikki Haley ketvirtadienį pasirašė įsaką, nurodantį pašalinti tą vėliavą iš Kapitolijaus teritorijos.
„Nuleisime ją oriai ir perkelsime į jos teisėtą vietą“, – respublikonė sakė per pasirašymo ceremoniją Kolumbijoje, apsupta šaudynių bažnyčioje aukų artimųjų.
Konfederatų vėliava nuolat plevėsavo Valstijos rūmų pievelėje prie paminklo žuvusiems konfederatams, ir nebuvo nuleista iki pusės stiebo net po tragedijos Čarlstone, kitaip negu JAV ir Pietų Karolinos valstijos vėliavos. Toks žingsnis dar labiau pakurstė pyktį ir atgaivino judėjimą, reikalaujantį pašalinti konfederatų vėliavą iš valstijos Kapitolijaus teritorijos.
„Atėjo laikas nuleisti šią vėliavą“, – po kraujo praliejimo per maldos susirinkimą istorinėje bažnyčioje sakė senatorius Timas Scottas, kuris yra pirmasis JAV Pietų regionui atstovaujantis respublikonas Kongreso narys nuo pat Rekonstrukcijos laikotarpio, lydėjusio Pilietinį karą.
Gali atrodyti keista, bet mūsų dienomis pagrindiniu konfederatų simboliu tapusi vėliava – tamsiai mėlynas Šv.Andriejaus kryžius su baltomis žvaigždėmis, pavaizduotas raudoname fone, tėra karinė vėliava. Oficialus pietinių valstijų simbolis, kurį secesininkai priėmė 1861 metais, yra vėliava, vadinama „Stars and Bars“ („Žvaigždės ir juostos“), panaši į tuometę JAV vėliavą.
Vadinamasis „Pietų kryžius“ (Southern Cross) faktiškai buvo sukurtas, kad pietiečių daliniai mūšio lauke nesupainiotų savo vėliavos su naudota abolicionistinių Šiaurės valstijų per 1861-1865 metų karą.
Šv.Andriejaus kryžius yra senas krikščioniškas simbolis, o ant jo išdėstytos žvaigždės simbolizuoja 13 tuomečių konfederatų valstijų.
Ilgainiui ta vėliava tapo platesniu simboliu: kai kuriems ji reiškė pietinių valstijų ir generolo Roberto E.Lee armijos karinę šlovę, kitiems – „žlugusį reikalą“ po Pietų pralaimėjimo ir baltaodžių pietiečių didvyriškumo, žiūrint pro pirštus į vergovės sistemą, kuri buvo konfederatų idėjinis pagrindas.
Šis simbolis įgijo aiškią rasistinę potekstę, kai tą vėliavą pradėjo naudoti ekstremistinis Kukluksklanas ir kai kurios kitos už rasių atskyrimą pasisakančios organizacijos.
