Daugiau nei 70 šalių atstovai drauge su dešimtimis tūkstančių žmonių dalyvavo jaudinamoje ceremonijoje, vykusioje tokią pat giedrą dieną, koks buvo 1946 metų rugpjūčio 6-osios rytas, kai Hirosima virto pragaru.
Jungtinių Valstijų sąjungininkės Antrajame pasauliniame kare Didžioji Britanija ir Prancūzija, abi pasiskelbusios branduolinėmis valstybėmis, taip pat delegavo savo aukščiausio rango diplomatus į ceremoniją vakariniame Japonijos mieste, siekdamos parodyti paramą branduolinio nusiginklavimo siekiui.
Sugaudus šventyklos varpui susirinkusieji nulenkė galvas tylos minutei. Varpas suskambėjo 8 val. 15 min. vietos laiku – tiksliai tą minutę, kai 1945-aisiais iš amerikiečių karo lėktuvo „Enola Gay B–29“ numesta atominė bomba Hirosimoje akimirksniu pražudė dešimtis tūkstančių gyvybių.
„Žmonių rasė negali pakartoti siaubo ir kančių, sukeltų atominių bombų“, – sakė Japonijos ministras pirmininkas Naoto Kanas, kai į žydrą dangų kaip taikos simbolis buvo paleisti tūkstantis baltų balandžių.
„Japonija, vienintelė valstybė, kuri buvo atakuota karo laikų atominėmis bombomis, turi moralinę atsakomybę vadovauti pastangoms siekti, kad pasaulyje neliktų branduolinių ginklų“, – sakė premjeras.
Amerikos ambasadorius Johnas Roosas pagerbdamas aukų atminimą padėjo gėlių vainiką, parodydamas, kad JAV politikoje vadovaujant Nobelio taikos premijos laureatui Barackui Obamai įvyko rimtų permainų.
Diplomatas sakė, kad atminimo ceremonija yra proga pademonstruoti ryžtą siekti branduolinio nusiginklavimo.
„Dėl būsimų kartų privalome toliau drauge dirbti, kad pasaulyje neliktų branduolinių ginklų“, – savo pareiškime nurodė J.Roosas.
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, padėjęs gėlių prie Amžinosios ugnies aukuro Hirosimos memorialiniame Taikos parke, sakė, jog šių metų ceremonija pasiųs aiškią žinią pasauliui, kad branduoliniai ginklai turi būti sunaikinti.
„Gyvenimas trumpas, bet atmintis – ilga, – sakė Ban Ki-moonas. – Daugeliui jūsų ta diena išliko (atmintyje)... tokia pat ryški, kaip dangų nušvietusi balta šviesa, tokia pat tamsi, kaip po to užklupę juodi lietūs.“
Trys dienos po atominio sprogimo Hirosimoje, 1945 metų rugpjūčio 9 dieną, amerikiečiai ant pietinio Japonijos Nagasakio miesto numetė antrą atominę bombą, tuomet žuvo dar 80 tūkst. gyventojų.
Po šešių dienų, rugpjūčio 15-ąją, Japonijos imperatorius Hirohito paskelbė besąlygišką Japonijos kapituliaciją, o ja baigėsi Antrasis pasaulinis karas.
Nuo to laiko Japonija oficialiai yra pacifistinė valstybė; ji tapo viena artimiausių JAV sąjungininkių, jos teritorijoje dislokuota daugiau kaip 40 tūkst. JAV karių.
Vašingtonas niekada neatsiprašė dėl tų atakų, o aukščiausias savo poste tebedirbantis JAV pareigūnas, apsilankęs Hirosimoje, buvo Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi, kuri 2008 metais padėjo gėlių memorialiniame Taikos parke.
Vašingtono sprendimą deleguoti į bombardavimo metinių ceremoniją J.Roosą daug kas laiko ženklu, kad Hirosimoje kuriuo nors metu gali apsilankyti ir B.Obama – tai būtų precedento neturintis pareigas einančio JAV prezidento vizitas šiame mieste.
Hirosimos Taikos muziejuje lankėsi buvęs JAV vadovas Jimmy Carteris, bet tai įvyko 1984-aisiais, praėjus trejiems metams po jo pasitraukimo iš prezidento posto. Tačiau iki šiol niekas iš aukštų JAV pareigūnų nedalyvavo kasmet vykstančioje bombardavimo metinių ceremonijoje.
Hirosimos vadovai pakvietė B.Obamą apsilankyti mieste ir JAV prezidentas neatmetė galimybės atvykti vizito dar šios savo kadencijos metu.
Tačiau toks vizitas neabejotinai sulauktų labai prieštaringų vertinimų. Hirosimos memorialiniame Taikos parke, kur vyko penktadienio ceremonija, kai kurie lankytojai išreiškė būgštavimų, kad Japonijos požiūris į bombardavimą, kurį daug kas laiko perdėtu mirtinos jėgos naudojimu, kertasi su Amerikos pozicija šiuo klausimu.
„Amerikiečiai mano, kad bombardavimas buvo pagrįstas, nes paspartino karo pabaigą. Jie mėgina žiūrėti į tai pozityviai, – sakė 69 metų buvusi mokytoja Naomi Sawa, atidavusi pagarbą žuvusiesiems. – Tačiau mes buvome nusiaubti.“
61 metų taikos aktyvistė Katsuko Nishibe sakė, kad sveikina JAV sprendimą atsiųsti į ceremoniją ambasadorių J.Roosą, tačiau pridūrė mananti, jog pavojinga manyti, kad Hirosimos bombardavimas buvo pateisinamas.
„Nemanau, kad jis buvo būtinas, – sakė moteris. – Mūsų istorijos supratimas labai skiriasi. Tačiau skirtingai suprasdami istoriją mes vis dėlto galime sutarti, kad svarbiausia yra taika. Tai tikroji Hirosimos pamoka.“
Bėgant metams ceremonijoje dalyvauja vis mažiau atominį sprogimą išgyvenusių žmonių, nes vis daugiau jų atgula amžinojo poilsio arba nebegali atvykti dėl senyvo amžiaus.
Japonijos naujienų agentūros „Kyodo“ duomenimis, dabar vidutinis išlikusiųjų amžius yra kiek daugiau nei 76 metai, o žmonių, oficialiai pripažintų išgyvenusiais atominį sprogimą, skaičius nuo 370 tūkst. sumažėjo iki 227 565.
