Nors imamasi įgyvendinti šiuos raketų projektus, Pentagonas neatmeta galimybės, kad nuo 1987 metų galiojanti Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartis išliks, nors labiau tikėtina, kad rugpjūtį bus nutraukta. Tokiu atveju nei Vašingtonas, nei Maskva teisiškai nebebūtų varžomi kurti ir dislokuoti sparnuotąsias ir balistines raketas, galinčias nuskrieti nuo 500 iki 5,5 tūkst. kilometrų.
INF sutartis yra svarbi ginkluotės kontrolės priemonė, dėl kurios JAV ir Sovietų Sąjunga susitarė baigiantis Šaltajam karui. Tačiau prieš kelerius metus jai iškilo pavojus žlugti, Vašingtonui apkaltinus Rusiją sukūrus ir išbandžius, o pastaruoju metu tai pat dislokavus sparnuotąją raketą, pasak JAV pareigūnų, pažeidžiančių šią sutartį. Rusija neigia šiuos pažeidimus ir tvirtina, kad JAV savo kaltinimais tesiekia atsikratyti neparankios sutarties.
Vidutinio nuotolio ginkluotė laikoma ypač destabilizuojančiu veiksniu, nes taikinius ji gali pasiekti per trumpą laiką.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vasario 1-ąją paskelbė, kad Vašingtonas pradeda pusmetį truksiantį pasitraukimo iš INF procesą. Jis pridūrė, kad administracija imsis kurti karinį atsaką į numanomus Rusijos pažeidimus. Konkrečių detalių jis nepaminėjo, bet gynybos pareigūnai trečiadienį atskleidė planą sukurti dvi INF sutarties neatitinkančias, bet nebranduolines raketas.
Pareigūnai, kalbėjęsi su nedidele grupe žurnalistų, bet pagal Pentagono taisykles negalėję viešinti savo vardų ir pareigų, sakė, kad planuojama sukurti žemai skrendančią raketą, galinčią veikti apie tūkstančio kilometrų spinduliu, tai pat balistinę raketą, galinčią nuskrieti 3-4 tūkst. kilometrų. Pasak pareigūnų, ne viena jų nebūtų apginkluota branduolinėmis kovinėmis galvutėmis.
Nauja sparnuotoji raketa tikriausiai būtų išbandyta ore rugpjūtį, sakė vienas pareigūnas. Jis pridūrė, kad šis ginklas gali būti parengtas perduoti naudoti kariuomenei maždaug per pusantrų metų. Didelio nuotolio balistinę raketą ketinama išbandyti lapkritį, bet į ginkluotę ji tikriausiai būtų priimta ne anksčiau kaip po penkerių metų.
Jeigu Rusija ir JAV iki rugpjūčio susitartų išgelbėti INF sutartį, šie projektai nebūtų plėtojami.
Minėta sparnuotoji raketa tikriausiai būtų panaši į šio tipo JAV branduolines raketas, kurios 9-ame dešimtmetyje buvo dislokuojamos Didžiojoje Britanijoje ir keliose kitose Europos šalyse. Tai pat buvo dislokuojamos nuo žemės paleidžiamos balistinės raketos „Pershing 2“, kurios buvo atsakas į sovietų raketas SS-20, nutaikytas į Vakarų Europą. Pasirašius INF sutartį, šios raketos buvo atšauktos iš ginkluotės ir sunaikintos.
Gynybos pareigūnai sakė, kad JAV dar nesitarė su sąjungininkėmis Europoje ir Azijoje dėl naujųjų ginklų dislokavimo jų teritorijose. NATO šiuo metu nagrinėja INF sutarties panaikinimo galimus padarinius.
Vienas gynybos pareigūnas sakė, kad vidurinio nuotolio balistinių raketų galėtų būti dislokuota Jungtinėms Valstijoms priklausančiame Guame. Ten jos būtų gana arti Azijos ir potencialiai keltų grėsmę Kinijai ir Rusijai.
Ginkluotės kontrolės šalininkai ir Kongreso demokratai reiškė abejones, ar protinga atsisakyti INF sutarties, nors pripažino JAV kaltinimus, kad Rusija pažeidžia šią sutartį, dislokuodama sparnuotąsias raketas, galinčias smogti Amerikos sąjungininkėms Europoje.
„Rusai ne vienus metus pažeidinėja INF sutartį, bet, užuot nugręžusi pasaulio nuomonę prieš rusus, Trumpo administracija nusprendė pasitraukti iš sutarties“, – neseniai sakė Atstovų Rūmų ginkluotųjų tarnybų komiteto pirmininkas demokratas Adamas Smithas.
A.Smithas: „Rusai ne vienus metus pažeidinėja INF sutartį, bet, užuot nugręžusi pasaulio nuomonę prieš rusus, Trumpo administracija nusprendė pasitraukti iš sutarties.“
„Užuot nubaudusi rusus, administracija paskelbė, kad nusileis iki rusų lygio“, – pridūrė jis.
JAV Ginklų kontrolės asociacijos vykdomasis direktorius Darylas Kimballas trečiadienį sakė, kad Pentagonas dar nėra apibrėžęs karinių reikalavimų nuo žemės paleidžiamoms sparnuotosioms arba balistinėms vidutinio nuotolio raketoms.
„JAV ir NATO neprotinga lygiuotis į nenaudingus Rusijos veiksmus kitokiais nenaudingais veiksmais“, – pabrėžė D.Kimballas. Pasak jo, jeigu žlugs INF sutartis, Aljansas taip pat turi sukurti naują ginkluotės kontrolės strategiją, nes „jeigu Jungtinės Valstijos mėgins priversti NATO sutikti su tokių raketų dislokavimu, jos išprovokuos destabilizuojantį veiksmų ir reakcijų ciklą bei ginklavimosi varžybas“.