Valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) Rafos klausimą greičiausiai aptars su vizito atvykusiu Izraelio gynybos ministru Yoavu Gallantu (Joavu Galantu) ir „esu tikras, kad rasime kitų būdų, kaip išreikšti savo susirūpinimą“, žurnalistams pareiškė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris (Metju Mileris).
„Manome, kad tokio pobūdžio visavertė invazija būtų klaida ne tik dėl žalos civiliams, kuri būtų milžiniška“, – sakė M. Milleris.
Jis pridūrė, kad Rafoje šiuo metu gyvena apie 1,4 mln. žmonių, o Izraelis nepateikė nuoseklaus evakuacijos plano.
Be to, anot M. Millerio, „tokia invazija susilpnintų Izraelio saugumą ir padarytų Izraelį ne saugesnį, o mažiau saugų. Tai pakenktų jo pozicijai pasaulyje."
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) buvo sutikęs nusiųsti delegaciją į Vašingtoną aptarti JAV susirūpinimą keliančių klausimų dėl Rafos.
Tačiau jo biuras pirmadienį atšaukė delegacijos, turėjusios išvykti į Vašingtoną, kelionę, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai priėmus rezoliuciją, kuria reikalaujama nutraukti ugnį Gazos Ruože. JAV tame balsavime susilaikė.
B. Netanyahu biuras pareiškė, kad JAV susilaikymas kenkia Izraelio kovai su „Hamas“ ir pastangoms paleisti Gazos Ruože tebelaikomus įkaitus.
„Tai suteikia „Hamas“ vilties, kad tarptautinis spaudimas leis jiems sutikti su paliaubomis be mūsų pagrobtųjų paleidimo“, – sakė B. Netanyahu.
Baltieji rūmai savo ruožtu nurodė, kad JAV susilaikymas balsuojant dėl JT Saugumo Tarybos rezoliucijos nereiškia, kad Vašingtonas keičia savo politiką.
Tai nereiškia „mūsų politikos pasikeitimo“, žurnalistams sakė J. Kirby, teigdamas, kad JAV remia ugnies nutraukimą, tačiau susilaikė, nes rezoliucijoje nebuvo pasmerkta palestiniečių grupuotė „Hamas“.
Jungtinės Valstijos taip pat pareiškė, kad paliaubos gali būti įgyvendintos tik tada, kai „Hamas“ pradės paleidinėti vis dar laikomus įkaitus.
„Ugnies nutraukimas gali prasidėti iš karto, kai bus paleistas pirmasis įkaitas“, – sakė JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas Grinfild).
„Tai vienintelis kelias, kuriuo galima užtikrinti paliaubas“, – nurodė ji.
Karas prasidėjo beprecedenčiu „Hamas“ spalio 7-osios išpuoliu, per kurį Izraelyje, oficialiais duomenimis, žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių.
„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 33 žuvusius įkaitus.
Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį, anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, apgultame anklave žuvo mažiausiai 32 226 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.
