Tai, ką stebime šiuo metu Ukrainoje, yra rusiškojo šovinizmo, kuris tęsiasi pastaruosius šešerius septynerius metus, apraiška. Pagrindinį vaidmenį plėtojant šovinizmą suvaidino Vladimiras Putinas. Būtent ši ideologija dabar apibrėžia Rusijos santykius su visu pasauliu, ypač Vakarais.
Šovinistinė ideologija: visi rusai turi gyventi vienoje valstybėje
Tai, ką stebime šiuo metu Ukrainoje, yra rusiškojo šovinizmo, kuris tęsiasi paskutinius šešerius-septynerius metus, apraiška
Neseniai Rusijos tarptautinių santykių taryba kartu su naujienų agentūra „RIA Novosti“ ir Rusijos idėjų kalvėmis išleido bendrą straipsnį apie Rusijos tapatybės transformaciją ir naująją užsienio politikos doktriną.
Ji iš naujo apibrėžia Rusijos santykį su pasauliu. Naujo apibrėžimo rusams prireikė po Sovietų Sąjungos griūties.
Šio straipsnio apžvalga yra būtina, norint suprasti šiuo metu Ukrainoje vykstančius įvykius. Minėtame straipsnyje yra keletas svarbių sąvokų: „suskaldyta tauta“, „piliečių gynimas svetur“ ir „rusiškas pasaulis“ . Vis dėlto svarbiausia šio straipsnio mintis yra „didžios rusų civilizacijos“ pripažinimas, apsauga ir plėtra. Pagal naują šovinistinę ideologiją rusai turi būti sujungti į vieną valstybę nepaisant to, kur jie gyvena. Visa tai primena Europos istoriją prieš Antrąjį pasaulinį karą.
Naujojoje Rusijos ideologijoje ne mažesnį vaidmenį atlieka ir įsitikinimas, kad Rusija nepriklauso Vakarų civilizacijai.
Ji taip pat nėra Kinijos ar musulmonų pasaulio dalis. Teigiama, kad Rusija yra didi unikali civilizacija. Šiandieninė Rusija save vaizduoja kaip krikščionybės bastioną. Rusai teigia, kad Vakaruose krikščionybė išduoda savo principus.
Pagal naują šovinistinę ideologiją rusai turi būti sujungti į vieną valstybę nepaisant to, kur jie gyvena.
Rusija tokiu savo elgesiu nori parodyti, kad yra pasaulinė, o ne tik regioninė galia, kaip ją yra įvardijęs JAV prezidentas Barackas Obama.
Karinės jėgos panaudojimas Ukrainoje kelia grėsmę visai po Antrojo pasaulinio karo susiklosčiusiai tarptautinei sistemai, grindžiamai sutartimis.
Žinant, kas įvyko Kryme, tai yra karinė grėsmė. Karinė grėsmė Baltijos šalims, Gruzijai, Moldovai, o ypač Baltarusijai, neturinčiai jokios apsaugos.
Vakarai privalo atgrasyti Rusijos lyderius nuo pagundos naudoti karinę jėgą. Be to, turime nutraukti Rusijos pastangas toliau destabilizuoti padėtį tam tikrose Ukrainos dalyse. Sukilėliai yra gerai apginkluoti tankais ir naujausiais ginklais. Tai yra kitos valstybės vykdoma agresija, kitaip to pavadinti negalima. Kaip mes jaustumėmės, jei narkotikų kartelio gaujos būtų finansuojamos JAV pietinio kaimyno ir keltų neramumus tam tikrose regionuose?
Galiausiai, jei būtų pasiekti šie tikslai, privalo būti pasiektas Vakarų kompromisas su Rusija. Be to, Ukraina turi atsilaikyti kaip valstybė, kitu atveju Ukrainos problema bus išspręsta vienpusiškai iš Rusijos pusės.
Tokiu atveju šovinistinės jėgos Rusijoje dar labiau sustiprėtų. Šios jėgos atstovauja neigiamiems šiuolaikinės Rusijos visuomenės aspektams.
Ukrainai ir Baltijos šalims reikia Vakarų palaikymo
Žinant kas nutiko Kryme, tai yra karinė grėsmė. Karinė grėsmė Baltijos šalims, Gruzijai, Moldovai, o ypatingai Baltarusijai, neturinčiai jokios apsaugos
Ukrainiečiai turi žinoti, kad Vakarai yra pasiruošę jiems padėti. Būtina garsiai pareikšti, kad remsime juos ginklais karinio užpuolimo atveju. Tiekiami ginklai turėtų būti pritaikyti kovai miestuose. Turi būti pasimokyta iš Antrojo pasaulinio karo ir Čečėnijos karo istorijos.
Jei ukrainiečiai žinos, kad jų laukia pastiprinimas – jie kovos toliau. Rusiją reikia atgrasyti, nes po pergalės Kryme Rusijos vadai trokšta ir kitų greitų pergalių.
Tačiau tuo pat metu turi būti aiškiai pareikšta, kad Ukraina netaps NATO nare. Rusijai tai svarbu tiek psichologiškai, tiek strategiškai. Tačiau Rusija taip pat turi suprasti, kad Ukraina netaps ir Eurazijos sąjungos, kurios idėja propaguoja V.Putinas, dalimi. Ukraina gali turėti atskirą prekybos sutartį su Rusija.
Pati NATO turi nuraminti dabartines šalis nares – patikinti, kad jos bus ginamos bet kuriuo atveju. Ypač turiu galvoje Latviją ir Estiją, turinčias vidutiniškai 25 proc. gyventojų siekiančias rusų bendruomenes. Amerika jau turi dislokavusi savo pajėgas ten. Jos pavyzdžiu galėtų pasekti ir Vokietija, Prancūzija bei Didžioji Britanija.
Nauja Rusijos problema – auganti nauja ukrainiečių neapykanta
Ukrainiečiai turi žinoti, kad Vakarai yra pasiruošę jiems padėti.Krymas, manau, kad ilguoju laikotarpiu taps dideli ekonomine našta Rusijai.
Kita problema su kuria susidurs Rusija – augantis ukrainiečių priešiškumas Rusijai.
Istoriškai, skirtingai negu kiti slavai, ukrainiečiai nebuvo antirusiška tauta. Dabartinė neapykanta Rusijai yra naujas, tačiau labai stiprus reiškinys.
Ukraina simbolizuoja didžiausią rusų teritorinį nuostolį per visą Rusijos imperializmo istoriją.
Gali būti, kad naujoji Rusijos ideologija atsisuks prieš ją pačią.
Labai tikiuosi, kad kylanti Rusijos vidurinė klasė supras, kad V.Putino siūloma ideologija veda į niekur ir kad tikroji Rusijos vieta yra Europoje. Jai lemta būti svarbia Europos šalimi.
