Ilgiau nei dešimtmetį FTB vadovavęs Robertas Muelleris, kuris artimiausiu laiku ketina palikti šį postą, teisino JAV vykdomą didžiulio masto duomenų apie telefoninius pokalbius ir asmenų veiklą internete kaip gyvybiškai svarbias priemones, kurios būtų galėjusios užkirsti kelią 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakoms Amerikoje, jeigu būtų tuo metu veikusios.
„Tie paviešinimai padarė reikšmingą žalą mūsų valstybei ir mūsų saugumui“, – R.Muelleris sakė įstatymų leidėjams per Atstovų Rūmų teisės komiteto posėdį.
„Tie paviešinimai padarė reikšmingą žalą mūsų valstybei ir mūsų saugumui“, – R.Muelleris sakė įstatymų leidėjams per Atstovų Rūmų teisės komiteto posėdį.
Kalbant apie asmenį, kuris prisipažino atlikęs tuos paviešinimus, jis yra vykdomo baudžiamojo tyrimo subjektas, – pridūrė FTB vadovas. Imamės visų būtinų žingsnių, kad jis asmeniškai atsakytų už tuos paviešinimus.„
Šis R.Muellerio pareiškimas buvo pirmasis tiesioginis patvirtinimas, kad JAV vyriausybė persekioja 29 metų E.Snowdeną – amerikietį IT specialistą kuris prisipažino nutekinęs duomenų apie plačias sekimo programas.
E.Snowdenas, kuris dirbo pagal kontraktą, prižiūrėdamas kompiuterinius tinklus Nacionalinio saugumo agentūroje (NSA), šiuo metu yra Honkonge – pusiau autonominėje Kinijos teritorjoje, kurs jis pažadėjo užginčyti teisme tikėtiną JAV orderį jo ekstradicijai.
JAV žvalgyba renka duomenis apie milijonų amerikiečių pokalbius telefonu, taip pat apie užsieniečių veiklą internete, o pareigūnai tvirtina, kad tos programos yra patvirtintos federalinių teisėjų, laikantis konstitucijos.
“Ši programa nustatyta labai ribotiems tikslams ir uždaviniams; ja siekiama nustatyti asmenis Jungtinėse Valstijose, kurie naudojasi telefonu, užsiimdami teroristine veikla, ir išardyti tą tinklą„ , – sakė R.Muelleris.
Jis aiškino įstatymų leidėjams, kad vienas iš rugsėjo 11-osios atakų vykdytojų Khalidas al Mihdharas skambindavo iš San Diego į žinomą tarptautinio teroristų tinklo “al Qaeda„ konspiracinį butą Vienoje.
“Jeigu būtume turėję šią programą tuo metu, būtume galėjęs užfiksuoti tą konkretų telefono numerį San Diege„, – aiškino pareigūnas, – Jeigu būtume turėję telefono numerį iš Jemeno, būtųme susieję jį su telefono numeriu iš San Diego, žengę tolyn teisėtame procese, įvardiję Al Mihdharą.“
Tačiau daugelis įstatymų leidėjų šiuos pareiškimus tebevertina skeptiškai. Demokratas Johnas Conyersas būgštavo dėl tos stebėjimo programo masto ir slaptumo, sakydamas: „Bijau, kad netrukus galima tapti sekimo valstybe.“
Tuo tarpu Nacionalinio saugumo agentūros vadovas generolas Keithas Alexanderis trečiadienį sakė įstatymų leidėjams, kad ta sekimo sistema padėjo išvengti „dešimčių“ teroro atakų ir kad E.Snowdeno informacijos paviešinimas sukėlė „didelę žalą“ nacionaliniam saugumui.
Papildyta 13.36 val. Honkongo įstatymų leidėjai ragina JAV nutraukti Snowdeno persekiojimą
Du Honkongo prodemokratiški įstatymų leidėjai penktadienį paragino JAV prezidentą Baracką Obamą atsisakyti buvusio vyriausybės kontraktininko Edwardo Snowdeno persekiojimo už informacijos apie slaptas JAV žvalgybos sekimo programas nutekinimą.
Tokį raginimą jie išsakė pirmos didelės protesto akcijos, kuri siekiant solidarizuotis su E.Snowdenu bus surengta Honkonge, išvakarėse.
Savo ruožtu Jungtinės Valstijos jau pradėjo baudžiamąjį tyrimą prieš buvusį JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) analitiką ir pareiškė, jog bus imamasi „visų būtinų žingsnių“ jį patraukti atsakomybėn.
29 metų amerikietis IT specialistas, kuris prisipažino nutekinęs duomenų apie plačias sekimo programas, šiuo metu slepiasi Honkonge ir žada kovoti prieš mėginimus išduoti jį JAV.
Interviu Kinijos dienraščiui „South China Morning Post“, leidžiamam Honkonge anglų kalba, E.Snowdenas teigė, kad Vašingtonas vykdo daugiau nei 61 tūkst. kibernetinio šnipinėjimo operacijų pasauliniu mastu ir kad daugelis jo kibernetinių pajėgų taikinių yra Kinijoje.
„Turime įsilaužimų tinklo atramas – iš esmės tai tarsi didžiuliai interneto maršrutizatoriai – kurios suteikia mums prie šimtų tūkstančių kompiuterių ryšių, todėl nereikia įsilaužinėti į kiekvieną iš jų“, – nurodė svarbią įslaptintą informaciją apie JAV kibernetinės žvalgybos programas žiniasklaidai nutekinęs ekspertas, kuris taip pat yra dirbęs pagal kontraktą su NSA.
29 metų E.Snowdenas taip pat sakė laikraščiui, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) šnipinėja kompiuterius Honkonge ir Kinijoje nuo 2009 metų ir kad tarp agentūros taikinių yra Kinijos universitetas Honkonge, pareigūnai, verslo įmonės ir studentai šiame mieste.
Prodemokratiški įstatymų leidėjai Gary Fanas ir Claudia Mo paragino B.Obamos administraciją netraukti E.Snowdeno baudžiamojon atsakomybėn už tai, ką jie pavadino tarnavimu viešajam gėriui.
Bendrame laiške JAV prezidentui jie pažymėjo, kad E.Snowdenas galbūt „padarė liberaliai demokratijai paslaugą daugelyje šalių paskatindamas rimtas diskusijas apie priimtiną sekimo mastą“.
„Obama turi apsvarstyti galimybę palikti jį ramybėje“, – sakė C.Mo spaudos konferencijoje, kurios metu ji taip pat paragino Pekiną nesikišti tuo atveju, jei ekstradicijos byla bus imta nagrinėti Honkongo teismuose.
„Tai šokiruoja, kadangi tuo pat metu, kai JAV kaltina Kiniją kiberšnipinėjimu, jos daro tą patį, ypač kai į tai yra įtraukti paprasti Honkongo piliečiai“, – žurnalistams sakė G.Fanas.
Tuo tarpu mitingo organizatoriai nurodė, kad per šeštadienį įvyksiančią protesto akciją maždaug tūkstantis aktyvistų, įskaitant ir įstatymų leidėjus, turėtų pražygiuoti pro JAV konsulatą ir vyriausybės rūmus, kad paragintų šio Kinijos pietuose esančio miesto administraciją apsaugoti E.Snowdeną.
Kol kas Jungtinės Valstijos nepateikė Honkongui formalaus ekstradicijos prašymo.
JAV ir Honkongas ekstradicijos sutartį pasirašė 1996-aisiais, likus metams iki šios Didžiosios Britanijos administruotos teritorijos perdavimo Kinijos kontrolei. Pagal tą sutartį abi šalys susitarė išduoti besislapstančius įstatymų pažeidėjus.
Tačiau bet kokios JAV pastangos repatrijuoti E.Snowdeną bus sudėtingas procesas, nes Pekinas gali blokuoti bet kokią ekstradiciją, jeigu ji susijusi su „gynyba, užsienio reikalais arba esminiu viešuoju interesu bei politika“ Kinijoje.
