Taip toli šiaurėje dar nėra buvęs nė vienas JAV prezidentas. B.Obama, apsilankęs šiauriau poliarinio rato ir trijų tūkstančių gyventojų miestelyje kitapus Beringo sąsiaurio nuo Rusijos, sakė, kad klimato pokyčiai dabar ne mažiau svarbūs už karines grėsmes – čia tirpstantis pakrančių ledas žiemą nebeužstoja smarkių ledinių vėjų, o vis aukštesnės bangos šluoja pakrančių statinius.
„Jei kita šalis grasintų nušluoti Amerikos miestelį, mes padarytume viską, ką galime, kad jį apsaugotume. Tai štai – klimato kaita dabar kelia tokią pat grėsmę“, – kalbėjo B.Obama.
49-ąją valstiją Amerikos prezidentai yra beveik pamiršę, čia trumpam užsuka nebent kaip kandidatai arba skrisdami į Aziją papildyti degalų. Praėjo 90 metų nuo tada, kai pastarąjį kartą JAV vadovas Aliaskoje keliavo ilgėliau, ir šį vizitą B.Obama pabrėžtinai skyrė klimato pokyčiams.
49-ąją valstiją Amerikos prezidentai yra beveik pamiršę, čia trumpam užsuka nebent kaip kandidatai arba skrisdami į Aziją papildyti degalų. Praėjo 90 metų nuo tada, kai pastarąjį kartą JAV vadovas Aliaskoje keliavo ilgėliau, ir šį vizitą B. Obama pabrėžtinai skyrė klimato pokyčiams. Vargu ar kur geriau matyti klimato atšilimas, negu valstijoje, kur traukiasi beveik visi ledynai.
Tad kova už tai, kad šį grožį dar galėtų pamatyti ir vaikaičiai, turėtų tapti vienu iš pagrindinių B.Obamos politinių palikimų istorijai – jis jau pamėgino pradėti vienašališką programą, kuri iki 2030-ųjų sumažins Amerikos taršą maždaug trečdaliu, o dabar meta pastangas, kad būtų pasiektas ir pasaulinis susitarimas, kai lapkričio pabaigoje į Paryžiaus klimato konferenciją susirinks pasaulio lyderiai.
Būtent Aliaskoje Valstybės departamentas surengė konferenciją, kur B.Obama perspėjo aukšto rango diplomatus ir ekspertus iš viso pasaulio, kad mokslo įrodymai jau aiškūs ir vienareikšmiški, bet tarptautinė bendruomenė nesugeba veikti pakankamai greitai ir vieningai.
„Negalime to padaryti vieni – net Kinija ar Amerika to negali viena, net čia atstovaujamos šalys negali to padaryti vienos. Tai turime padaryti visi. Šie metai Paryžiuje turi būti tie metai, kai pasaulis galų gale pasieks susitarimą apsaugoti vienintelę planetą, kurią turime, kai dar galime tai padaryti“, – sakė JAV prezidentas.
JAV dabar nepaliaudamos kartoja, kad būtina veikti kuo greičiau, ir kad tai didžiausia žmonijos problema. B.Obama šįkart dar pridūrė, kad būtent klimato pokytis yra iššūkis, kuris labiau už bet kurį kitą apibrėš visą ateinantį šimtmetį.
Jei manote, kad migracija dabar yra iššūkis Europai dėl ekstremizmo, palūkėkite, kol pamatysite, kas darysis, kai nebebus vandens, kai nebebus maisto ar kai gentis stos į kovą su gentimi vien dėl išlikimo
„Ir jei pasaulio bendrija nesugebės kartu susidoroti su šiuo iššūkiu, dramatiškas klimato poveikis, kurį jau matome šioje pasaulio dalyje, ims persekioti kiekvieną pasaulio dalį. O mes, kaip šalių lyderiai, imsime matyti persikeliant tuos, ką vadiname „klimato pabėgėliais“. Jei manote, kad migracija dabar yra iššūkis Europai dėl ekstremizmo, palūkėkite, kol pamatysite, kas darysis, kai nebebus vandens, kai nebebus maisto ar kai gentis stos į kovą su gentimi vien dėl išlikimo“, – teigė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.
Tačiau šylantis klimatas keičia visą jėgų pusiausvyrą regione, kuris iki šiol buvo įšalęs. Arktyje gali būti iki ketvirtadalio neišžvalgytų žmonijos naftos ir dujų atsargų. B.Obama pats gina sprendimą suteikti dar vieną licenciją išgauti naftą prie Aliaskos krantų – jis pripažįsta, kad kol kas be šių iškasenų apsieiti neįmanoma, o ir daugelis nuo naftos gavybos priklausančių Aliaskos gyventojų su nerimu žiūri į aplinkosaugininkų pastangas, juolab kad valstijos biudžete atsirado deficitas, pasaulyje atpigus naftai.
„Kai vienai dienai dėmesį atkreipia visi – ir prezidentas, ir visi šie aukšti pareigūnai, tai siunčia žinią visiems žmonėms, kad Arktis svarbi, kad klimato pokytis svarbus, kad taiki Arkties raida yra svarbi“, – kalbėjo Tarptautinio Woodrow Wilsono centro mokslininkas Kennethas Yalowitzas.
Jungtinės Valstijos į kovą dėl Arkties išteklių prisijungia smarkiai vėluodamos. Rusija dar 2007-aisiais surengė garsiąją viešųjų ryšių akciją, kai į 4 kilometrų gylį po Šiaurės ašigaliu nuleido savo vėliavą. Maskva neatlyžta ir su rimtesnėmis pastangomis. Nors kartą Jungtinės Tautos jau atmetė jos pretenzijas į didelius Arkties plotus, prieš mėnesį Rusija vėl pateikė įrodymų, kad milžiniški plotai, prilygstantys 18-kai Lietuvos teritorijų, turėtų priklausyti jai. Esą tai jos kontinentinio šelfo tąsa.
Jungtinės Valstijos į kovą dėl Arkties išteklių prisijungia smarkiai vėluodamos. Rusija dar 2007-aisiais surengė garsiąją viešųjų ryšių akciją, kai į 4 kilometrų gylį po Šiaurės ašigaliu nuleido savo vėliavą.
Panašių įrodymų Jungtinių Tautų komisijai teikia ir kitos Arkties šalys, o Jungtinės Valstijos net negali dalyvauti šioje konkurencijoje dėl potencialiai pelningų iškasenų plotų ir atsilaisvinančių laivybos kelių, nes Amerika nėra ratifikavusi Jūrų teisės konvencijos, pagal kurią ir bus sprendžiamas teritorijų likimas.
Šią savaitę Aliaskoje JAV vadovas nurodė, kad Vašingtonas ims politiką keisti ir Arkties klausimus ims vertinti per nacionalinio saugumo prizmę.
„Tikriausiai dėl klimato pokyčio atsiranda daugelis strateginių padarinių ekonominiam nacionaliniam saugumui. Vienas iš jų – turime galvoti, kaip išlaikyti savo pajėgumus, kalbant apie laivybos reikalus ir prekybą“, – sakė B.Obama.
