Antroji pagal karines išlaidas pasaulio galybė Kinija priminė apie save – penki jos karo laivai būtent per B.Obamos vizitą pirmą kartą priartėjo prie Aleutų salų netoli Aliaskos. Išteklių ir žaliavų ištroškusi ekonomika jau 10 metų visais įmanomais būdais siekia įsitvirtinti Arktyje, ir jos atstovas konferencijoje Aliaskoje pareikalavo, kad šiuos siekius Arkties šalys gerbtų.
„Ne Arkties valstybės taip pat turi legitimių teisių tvarkant Arkties klausimus, ir jas reikia gerbti ir palaikyti“, – tvirtino Kinijos specialusis atstovas Arkties klausimais Tang Guoqiangas.
Tačiau grandioziniai Rusijos planai sulaukia daugiausiai dėmesio. Prezidentas Vladimiras Putinas liepos pabaigoje Kaliningrado srityje paskelbė naująją jūrų doktriną, kuri pabrėžia karinio laivyno plėtrą Arktyje – esą to reikia užtikrinti Rusijos gamtos išteklių gavybos saugumą arktinėse šelfo dalyse ir jūrų kelią tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų, kuris, tirpstant ledynams, atrodo vis patrauklesnis.
Išilgai prekybos kelio Rusija žada steigti ar atnaujinti dešimt bazių atšiauriausiuose rajonuose, nors daugelis Vakarų stebėtojų abejoja, ar Maskvai dabar pakaks pinigų tokiems ambicingiems planams.
Dar šiemet bus įsteigta nauja Arkties jungtinė strateginė vadavietė, per trejus metus dislokuojama per 7 tūkst. karių ir priešlėktuvinė gynyba. Pratybos rengiamos nuolat, kartais į Arktį permetama dešimtys tūkstančių karių. Išilgai prekybos kelio Rusija žada steigti ar atnaujinti dešimt bazių atšiauriausiuose rajonuose, nors daugelis Vakarų stebėtojų abejoja, ar Maskvai dabar pakaks pinigų tokiems ambicingiems planams.
Todėl B.Obama šią savaitę ėmė skaičiuoti ledlaužius. Nekalbant jau, kad Rusija jų turi 20 kartų daugiau už Ameriką, net Švedijos ir Suomijos ledlaužių laivynas pranoksta amerikietiškąjį. Bet pirmąjį B.Obamos pasiūlytą žingsnį – spėti pastatyti naują ledlaužį, kai vienas iš esamų po penkerių metų turės būti nurašytas – kritikai atmetė kaip per kuklų ir nepakankamą.
„Po Antrojo pasaulinio karo turėjome septynis ledlaužius. Šiandien, ir dėl to, kad neskyrėme pinigų, nors techniškai turime tris, iš tiesų operacijoms galime skirti tik du, ir tik vienas iš jų – sunkusis ledlaužis. Vien kad pajustumėte kontrastą – Rusija turi maždaug 40 ir dar 11 arba planuojama, arba statoma“, – sakė B.Obama.
Kiekvienas ledlaužis Amerikai kainuos po milijardą dolerių. Pakrančių apsauga sako, kad, kai laivyba Arktyje ir išteklių paieška aktyvėja, jų reikia bent šešių ar aštuonių. O kur dar uostų gilinimas ir būtina ryšio įranga? Kol kas Amerika pajėgas Aliaskoje žada mažinti ir teigia Rusijos grėsmės nejaučianti. Tačiau prezidentas bent jau pripažįsta, kad regione rūpinasi ne tik jūrų prekybos, bet ir nacionalinio saugumo reikalais.
„Svarbu, kad būtume pasirengę – ar tai būtų paieškos ir gelbėjimo misijos, ar nacionalinio saugumo reikalai, ar komerciniai reikalai. Kad turėtume kur kas didesnius pajėgumus, negu turime dabar. Taigi vienas iš dalykų, kuriuos skelbiu šiandien, yra siūlymas paspartinti bent vieno papildomo sunkiojo ledlaužio statybą ir kartu su Kongresu siekti, kad pastatytume laivyną, kurio pakaktų mūsų ekonominiams, prekybos, laivybos ir nacionalinio saugumo poreikiams“, – kalbėjo B.Obama.
Didžiosios šalys turi turėti pajėgumų atsirasti bet kur, sako ekspertai, be ledlaužių tai neįmanoma. Rusija jau pasiruošusi viskam Arktyje, Kinija irgi rengiasi. Kur kiti seniai žaidžia strateginius žaidimus, JAV tik ima vytis.
