Šis pokalbis buvo planuojamas dar nuo J.Bideno ir Xi Jinpingo virtualaus susitikimo lapkritį. Numatoma, kad jau į ketvirtą savaitę įžengęs Rusijos karas Ukrainoje bus pagrindinė tema, Vašingtonui ir Pekinui nesutariant dėl Kremliaus vadovo Vladimiro Putino veiksmų.
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki sakė, kad J.Bidenas iškels klausimą Xi Jinpingui dėl Pekino „žodinės paramos“ V.Putinui ir nenoro pasmerkti Rusijos brutalią invaziją Ukrainoje.
„Tai galimybė įvertinti, kokią poziciją užima prezidentas Xi“, – kalbėjo J.Psaki.
JAV ir Kinijos santykiai jau seniai yra įtempti, o nuo J.Bideno kadencijos pradžios šie ryšiai dar labiau atšalo. J.Bidenas ne kartą kaltino Kiniją karinėmis provokacijomis prieš Taivaną, tautinių mažumų žmogaus teisių pažeidimais ir pastangomis užgniaužti demokratijos šalininkų judėjimą Honkonge.
Tačiau prasidėjus Rusijos invazijai Vašingtono ir Pekino santykiai galimai nusmuko į dar gilesnes žemumas.
V.Putinui pasiuntus pajėgas į Ukrainą Xi Jinpingo vyriausybė stengėsi atsiriboti nuo Rusijos puolimo, bet Maskvos atvirai nekritikavo. Kai kada Pekino veiksmai atrodydavo provokuojami, Kinija taip kartojo nepagrįstus Rusijos pareiškimus, kad Ukrainoje veikė JAV remiamos cheminių ir biologinių ginklų laboratorijos.
Anksčiau šią savaitę JAV informavo sąjungininkus Azijoje ir Europoje, jog amerikiečių žvalgyba išsiaiškino, kad Kinija užsiminė Rusijai ketinanti suteikti tiek karinę pagalbą kampanijai Ukrainoje, tiek finansinę paramą, turinčią sušvelninti griežtų Vakarų sankcijų Maskvai smūgį.
Ketvirtadienį valstybės sekretorius Antony Blinkenas pakartojo, kad J.Bideno administracija susirūpinusi dėl Kinijos ketinimų parūpinti Rusijai karinės technikos. Diplomatijos vadovas sakė, kad J.Bidenas leis aiškiai suprasti Xi Jinpingui, „jog Kinija bus atsakinga už bet kokius savo veiksmus Rusijos agresijai paremt, ir mes nedelsime primesti kainą“.
Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas ir aukšto rango Kinijos užsienio politikos patarėjas Yang Jiechi anksčiau šią savaitę susitiko Romoje ir per septynias valandas trukusias diskusijas aptarė Rusijos invaziją bei kitus reikalus.
Prieš derybas Romoje J.Sullivanas sakė, kad netoleruos Kinijos arba kurios nors kitos šalies mėginimų padėti Rusijai išvengti skaudžių ekonominių sankcijų, įvestų JAV ir kitų sąjungininkių po vasario 24-ąją Maskvos pradėtos invazijos.
J.Sullivanas taip pat sakė, kad Kinijos administracija iš anksto žinojo, jog V.Putinas „kažką planuoja“, bet Pekino vyriausybė „galbūt ne visiškai suprato“ V.Putino užmojus.
Xi Jinpingas ir V.Putinas buvo susitikę vasario pradžioje, likus savaitėms iki invazijos pradžios, kai Rusijos lyderis nuvyko į Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymą. Per V.Putino vizitą abu lyderiai paskelbė 5 000 žodžių pranešimą, kuriuo skelbė savo šalių nevaržomą draugystę.
Pekino vadovybė galbūt būtų linkusi palaikyti Rusiją, bet taip pat suvokia, kad Kremliaus kampanija įstrigo, daug mažesnes pajėgas turinčiai Ukrainai įnirtingai priešinantis, sakė vienas Vakarų pareigūnas, susipažinęs su naujausiais žvalgybos vertinimais.
Pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad Pekinas svarsto galimą „smūgį reputacijai“, kurį galėtų patirti, jeigu atvirai palaikytų Rusijos invaziją. Taigi, Kinijos atsakymas į Rusijos pateiktą pagalbos prašymą yra „formuluojamas“, pridūrė šaltinis.
Nors JAV ir Kinijos santykiai išlieka įtempti, J.Bidenas ir Xi Jinpingas stengėsi palaikyti tarpusavio ryšius. Jiedu susipažino per keliones JAV ir Kinijoje, kai abu ėjo viceprezidentų pareigas, ir sako, kad šis bendravimas paliko ilgalaikį įspūdį. Penktadienį planuojamas pokalbis telefonu bus jau ketvirtosios jųdviejų derybos nuo J.Bideno prezidentinės kadencijos pradžios.
