Nors neseniai Jungtines Valstijas ištikusi didžiausia per kelis pastaruosius dešimtmečius recesija nulėmė didelį nedarbą, lėtą ekonomikos atsigavimą ir niūrias šalies ateities prognozes, B.Obama privalo pradėti įtikinėti amerikiečius, kad jis nusipelnė dar ketverius metus dirbti Baltuosiuose rūmuose.
Atsistojusių įstatymų leidėjų šūksniai ir plojimai pasveikins B.Obamą, kai prezidentas 21 val. vietos (3 val. Lietuvos) laiku įžengs į Atstovų Rūmus skaityti savo kasmetinės kalbos.
Tačiau šis tradicinė pompastika vargu ar pridengs pagiežą, tvyrančią Vašingtono politikoje, stiprėjant aistroms prieš prezidento rinkimus, tai pat milijonų sunkiai galą su galu suduriančių arba darbo niekaip nerandančių amerikiečių kančias.
Prezidento metiniai pranešimai, ypač administracijos darbo pradžioje, dažnai tampa ilgais priemonių ir programų sąrašais, kurių didžioji dalis taip ir lieka neįgyvendinti.
Šįkart B.Obamos kalba gali būti kiek kitokia, prezidentui derinant kampaniją dėl savo perrinkimo ir prašant rinkėjų apsispręsti – ar jiems priimtinesnė dabartinio šalies vadovo, ar respublikonų skelbiama ekonomikos vizija.
„Galime žengti dviem kryptimis – viena iš jų veda prie mažesnių galimybių ir mažesnio sąžiningumo“, – B.Obama sakė savo šalininkams šeštadienį paskelbtame vaizdo įrašė, užsimindamas apie savo tikėtinus naujus mėginimus padidinti mokesčius turtingiausiems amerikiečiams.
„Arba galime kovoti dėl to, kur, mano nuomone, mes turėtume eiti – kurti ekonomiką, kuri dirbtų kiekvienam, o ne nedaugeliui turtingųjų.“
Į Baltuosius rūmus taikantis respublikonas Newtas Gingrichas teigia, kad B.Obama yra pavojingas „radikalas“
Baltieji rūmai žada pristatyti naujas programas, kurios galėtų sparčiai sumažinti ekonomikos sunkumus, taip pat tvirtina, kad B.Obama tebesiekia priiminėti įstatymus, nors turės daugiau laiko skirti lapkritį vyksiantiems rinkimams.
Padėjėjai pripažįsta, kad B.Obama taip pat aptars ilgalaikes perspektyvas, o tai tikriausiai ateinančiais mėnesiais jam suteiks daugiausiai galimybių panaudoti simbolinę prezidento valdžią, siekiant asmeninės politinės naudos.
„Kryptis ir vizija, kurią nusakys prezidentas... nėra apribota vien 2012 metų kalendoriumi, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney (Džėjus Karnis). – Platesnė vizija susijusi su kryptimi, kuria, jo nuomone, mes turime vesti šią šalį, ir toks projektas trunka ilgiau nei metus. Tai projektas, kurį jis vykdė trejus metus ir tikisi vykdyti dar penkerius.“
B.Obama žino, kad jam reikia įveikti niūrias visuomenės nuotaikas, taip pat įsitikinimą, jog per trejus prezidento poste praleistus metus jis nesugebėjo išjudinti ekonomikos.
Nors nedarbas mažėja, jis tebesiekia 8,6 proc.; nekilnojamojo turto rinka tebėra sustingusi, ir tik 13 proc. amerikiečių, kaip rodo pirmadienį paskelbti agentūros „Gallup“ surengtos apklausos rezultatai, yra patenkinti JAV ekonomikos būkle.
Visi šie skaičiai rodo, kad kova dėl perrinkimo bus sunki.
Aukšti B.Obamos padėjėjai tikisi, kad ekonomikos atsigavimas įsibėgės, tačiau jie žino, jog jiems nepavaldūs ekonomikos veiksniai, galbūt Europos skolų krizės persimetimas kitapus Atlanto, gali dar labiau pabloginti dabartinio šalies vadovo perspektyvas.
Taigi, prezidentas apdairiai kuria alternatyviąją tikrovę – vaizduodamas save populistiniu kovotoju už viduriniąją klasę, pasišventusiu naujajai ekonomikai, kurioje visi amerikiečiai gali tikėtis „sąžiningos dalies“.
Ši ilgalaikė vizija ir B.Obamos kalba antradienį remsis į keturis stulpus: planus suintensyvinti gamybą, alternatyvių ir vidinių energetikos išteklių vartojimą, skatinti naujų įgūdžių formavimą darbininkams ir pastangas atnaujinti „amerikietiškąsias vertybes“.
Baltieji rūmai argumentuoja, kad prezidentas per trejus metus padėjo sukurti 3.2 mln. darbo vietų privačiame sektoriuje, išvengti naujos Didžiosios depresijos, išgelbėjo JAV automobilių pramonę ir paskatino priimti sveikatos apsaugos sistemos reformą, pažabojusią draudimo milžinių savivalę.
Tačiau B.Obamos priešai ruošia stiprų atsaką: Atstovų Rūmų pirmininkas Johnas Boehneris jau pareiškė, kad prezidento kalba bus „apgailėtina“.
Respublikonai argumentuos, kad B.Obama padidino mokesčius, sulėtino darbo vietų kūrimą perdėtu reguliavimu, padidino valstybės skolą ir prisidėjo prie to, jog Amerika prarado itin brangintą palankiausią (AAA) skolinimo reitingą.
Į Baltuosius rūmus taikantis respublikonas Newtas Gingrichas teigia, kad B.Obama yra pavojingas „radikalas“, o jo varžovas Mittas Romney tvirtina, kad prezidentas atitrūkęs nuo Amerikos tikrovės ir svajoja kurti socialistinę valstybę, panašią į Europos šalis.
Neabejotina, kad B.Obama pabrėš praeitų metų pabaigoje išpildytą pažadą išvesti visus JAV karius iš Irako, taip pat operaciją, per kurią buvo nukautas tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ vadovas Osama bin Ladenas, ir galbūt sankcijų sugriežtinimą Iranui, nenorinčiam atsisakyti savo branduolinės programos.
Prezidentas, spaudžiamas respublikonų dėl Kinijos ekonomikos politikos, kurią daugelis apžvalgininkų laiko varžančia konkurenciją ir kenkiančia JAV ekonomikai, rinkimų metais taip pat gali pasiųsti žinią, jog laikysis griežtesnės taktikos santykiuose su Pekinu.
