Svarbiausios naujienos
- Kaip D.Trumpas varys V.Putiną į kampą dėl Ukrainos
- „Niekada nepamiršiu, kaip jis mus nuvylė“: vienos šalies lyderiui teks atsikovoti D.Trumpo simpatijas
- D.Trumpo pergalė įkvėpė „Brexit“ krikštatėvį N.Farage'ą
- D.Trumpo politikos botagas pirmiausia smogs vienai šaliai: „Maksimalus spaudimas 2.0“
- Donaldo Trumpo laukia svarbi užduotis, bet viską lems viena sąlyga
Naujausias žinias apie JAV prezidento rinkimus sekite žemiau:
E.Muskas prisijungė prie D.Trumpo skambučio su V.Zelenskiu
19:18
Dar vienas Elono Musko įtakos antrojoje D.Trumpo administracijoje ženklas – „Axios“ praneša, kad jis buvo prisijungęs prie telefono linijos ir dalyvavo pokalbyje, kai Donaldas Trumpas skambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui po jo pergalės rinkimuose.
Du apie pokalbį informuoti šaltiniai teigė, kad V.Zelenskį „šiek tiek nuramino“ tai, ką jam pasakė D.Trumpas.
Per rinkimų kampaniją išrinktasis prezidentas pažadėjo baigti karą Ukrainoje per „24 valandas“ po to, kai pradės eiti pareigas, todėl kilo susirūpinimas, kad jis tarpininkaus sudarant Rusijai naudingą susitarimą.
Pasak „Axios“, D.Trumpo ir V.Zelenskio pokalbis truko apie 25 minutes ir „išrinktasis prezidentas sakė, kad palaikys Ukrainą, tačiau į detales nesileido“.
„Axios“ visi trys apie pokalbį informuoti šaltiniai sakė, kad V.Zelenskis manė, jog pokalbis praėjo gerai ir kad jis nepadidino jo nerimo dėl D.Trumpo pergalės. Vienas šaltinis sakė, kad jis „nepaliko V.Zelenskiui nevilties jausmo“, – sakė „Axio“.
Kalbant apie E.Muską, „Axios“ teigė, kad jis „per skambutį pasvarstė, jog ir toliau rems Ukrainą per savo palydovus „Starlink“, sakė šaltiniai. E.Muskas neatsakė į prašymą pakomentuoti.
„Nenustebino D.Trumpo pergalė“: kelia kitokią versiją, kodėl amerikiečių K.Harris neįtikino
23:02
Leidinio TVNET kalbintas tarptautinių santykių ekspertas Tomas Rothfelderis sako, kad Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose jo nenustebino Donaldo Trumpo pergalė.
Pasak jo, galima rasti įvairių priežasčių, kodėl Kamala Harris neįtikino Amerikos rinkėjų – tarp jų politikos tyrinėtojas kelia ir vieną, apie kurią garsiai daug nekalbėta. Tuo metu, vertindamas, ko galima tikėtis iš D.Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus, analitikas pabrėžia, kad respublikono nenuspėjamumas nėra toks blogas būdo bruožas.
T.Rothfelderio nenustebino D.Trumpo pergalė. Netikėta jam buvo tik tai, kaip įtikinamai respublikonas laimėjo.
Pasak eksperto, galima įžvelgti ir kitokią priežastį, kodėl amerikiečiai nenorėjo rinkimuose palaikyti demokratės Kamalos Harris.
„Maniau, kad amerikiečiai dar nepasirengę moteriai prezidentei. Savo vaidmenį galėjo suvaidinti ir rasė, nes žinome, kad JAV turi rasizmo problemų. Atsižvelgiant į tai, kad Kamala Harris yra tamsiaodė, jai galėjo būti sunkiau patikti visam elektoratui“, – versiją kelia politikos ekspertas.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
N.Pelosi kritikuoja J.Bideną už tai, kad jis pavėluotai nutraukė kampaniją ir parėmė K.Harris
22:45
Nancy Pelosi, buvusi Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė, kuri suvaidino svarbų vaidmenį spaudžiant Joe Bideną nesiekti perrinkimo, laikraščiui „New York Times“ sakė mananti, kad prezidentas per ilgai delsė pasitraukti iš lenktynių ir padarė klaidą iš karto palaikydamas Kamalą Harris.
„Jei prezidentas būtų pasitraukęs anksčiau, lenktynėse galėjo būti kitų kandidatų“, – sakė N.Pelosi. Netrukus po to, kai liepos mėn. paskelbė, kad baigs savo kovą dėl antrosios kadencijos, J.Bidenas parėmė K.Harris, sudarydamas jai sąlygas tapti demokratų kandidate. K.Harris antradienį pralaimėjo prezidento rinkimus Donaldui Trumpui, o po dviejų dienų duotame interviu N.Pelosi teigė, kad demokratams būtų buvę naudinga surengti pirminius rinkimus ir išsirinkti savo kandidatą.
„Buvo tikimasi, kad jei prezidentas pasitrauktų, būtų atviri pirminiai rinkimai“, – sakė ji.
„Ir, kaip sakau, K.Harris galėjo, manau, kad ji būtų gerai pasirodžiusi ir būtų stipresnė ateityje. Bet mes to nežinome. Tai neįvyko. Mes gyvename su tuo, kas įvyko. O kadangi prezidentas iš karto parėmė K.Harris, tai iš tikrųjų padarė beveik neįmanomą tuo metu surengti pirminius rinkimus. Jei tai būtų įvykę daug anksčiau, būtų buvę kitaip.“
Teisėjas, prižiūrintis D.Trumpo kišimosi į 2020 m. rinkimus bylą, patenkino prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą
21:58
Teisėjas, prižiūrintis Donaldo Trumpo kišimosi į 2020 m. rinkimus bylą, patenkino specialiojo patarėjo biuro prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl kaltinimų, susijusių su bandymu sužlugdyti 2020 m. rinkimus.
Jackas Smithas paprašė teisėjos Tanios Chutkan sustabdyti išrinktojo prezidento bylos nagrinėjimą, kad „įvertintų beprecedentes aplinkybes“, kuriose atsidūrė biuras.
Anksčiau penktadienį pateiktame pareiškime J.Smithas teigė, kad „dėl rinkimų“ prokuratūra „pagarbiai prašo, kad teismas atšauktų likusius ikiteisminio tyrimo tvarkaraščio terminus, kad vyriausybė turėtų laiko įvertinti šią beprecedentę aplinkybę“.
J.Smitho komanda sakė, kad iki gruodžio 2 d. informuos teisėją apie „savo svarstymų rezultatus“.
D.Trumpas per pokalbį su Ukrainos prezidentu perdavė telefoną E.Muskui
20:48
Donaldas Trumpas trečiadienį per pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu perdavė telefoną Elonui Muskui, taip pat praneša „New York Times“,patvirtindamas ankstesnį „Axios“ straipsnį.
Neaišku, ką šie trys vyrai aptarė ir ar jie palietė kokius nors JAV politikos Ukrainos atžvilgiu pokyčius po D.Trumpo pergalės rinkimuose, teigė „New York Times“.
Pokalbio tonas buvo apibūdintas kaip „pozityvus“, laikraščiui sakė šaltinis.
Mykolas Katkus įvertino galimą D.Trumpo naująją administraciją: nėra taip ir blogai
20:06
Pirmos žinios ir gandai apie galimus paskyrimus į naująją Donaldo Trumpo administraciją nėra tokie ir blogi, rašo viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus savo „Facebook“ paskyroje.
„Pergalingos rinkimų kampanijos vadovė Susan Wiles užims be galo svarbų administracijos vadovo postą. Ši pozicija atsakinga už žmonių prileidimą prie Trumpo, ir žinant Prezidento būdą aptarti sprendimus bei klausytis patarimų, tai yra labai svarbu.
Nuodugniai kampaniją sekęs „The Atlantic“ apibūdina Floridos respublikonų politinę strategę Wiles kaip pragmatišką ir gana nuosaikią, kuri visos kampanijos metu saugojo išrinktąjį prezidentą nuo jo ultradešiniųjų rėmėjų.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
JAV prokurorai pateikė kaltinimus dėl įtariamo Irano sąmokslo nužudyti D.Trumpą
19:48 Atnaujinta 20:00
JAV prokurorai penktadienį pateikė kaltinimus dėl įtariamo Irano sąmokslo nužudyti Donaldą Trumpą prieš prezidento rinkimus.
Teigiama, kad sužlugdytam nužudymo sąmokslui vadovavo Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas, siekdamas atkeršyti už Irano generolo Qassemo Soleimani, nukauto 2020 metais per JAV smūgį Irake, kurį įsakė surengti tuometinis prezidentas D. Trumpas, mirtį, nurodė Teisingumo departamentas.
E.Muskas prisijungė prie D.Trumpo skambučio su V.Zelenskiu
19:18
Dar vienas Elono Musko įtakos antrojoje D.Trumpo administracijoje ženklas – „Axios“ praneša, kad jis buvo prisijungęs prie telefono linijos ir dalyvavo pokalbyje, kai Donaldas Trumpas skambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui po jo pergalės rinkimuose.
Du apie pokalbį informuoti šaltiniai teigė, kad V.Zelenskį „šiek tiek nuramino“ tai, ką jam pasakė D.Trumpas.
Per rinkimų kampaniją išrinktasis prezidentas pažadėjo baigti karą Ukrainoje per „24 valandas“ po to, kai pradės eiti pareigas, todėl kilo susirūpinimas, kad jis tarpininkaus sudarant Rusijai naudingą susitarimą.
Pasak „Axios“, D.Trumpo ir V.Zelenskio pokalbis truko apie 25 minutes ir „išrinktasis prezidentas sakė, kad palaikys Ukrainą, tačiau į detales nesileido“.
„Axios“ visi trys apie pokalbį informuoti šaltiniai sakė, kad V.Zelenskis manė, jog pokalbis praėjo gerai ir kad jis nepadidino jo nerimo dėl D.Trumpo pergalės. Vienas šaltinis sakė, kad jis „nepaliko V.Zelenskiui nevilties jausmo“, – sakė „Axio“.
Kalbant apie E.Muską, „Axios“ teigė, kad jis „per skambutį pasvarstė, jog ir toliau rems Ukrainą per savo palydovus „Starlink“, sakė šaltiniai. E.Muskas neatsakė į prašymą pakomentuoti.
Išrinktasis JAV prezidentas D.Trumpas užsitikrino 301 rinkikų balsą, K.Harris – 226
18:20
JAV prezidento rinkimuose gaunami paskutiniai valstijų rezultatai: išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas užsitikrino 301 rinkikų balsą, t. y. gerokai daugiau nei 270 balsų, reikalingų pergalei, o viceprezidentė demokratė Kamala Harris – 226 balsus, pranešė JAV televizijos tinklai.
Viena paskutiniųjų valstijų, kurioje paaiškėjo balsavimo rezultatai, buvo Nevada: šeši rinkikų balsai atiteko D.Trumpui.
Per praėjusius JAV prezidento rinkimus 2020 metais šioje valstijoje pergalę šventė demokratas Joe Bidenas.
JAV žiniasklaida respublikoną D.Trumpą paskelbė nugalėtoju daugiau nei pusėje iš 50 JAV valstijų, įskaitant pagrindines mūšio vietas – Džordžijos, Pensilvanijos, Mičigano ir Viskonsino valstijas, kurios per praėjusius rinkimus balsavo už demokratus.
Dar laukiama galutinių Arizonos rezultatų.
Kaip D.Trumpas varys V.Putiną į kampą dėl Ukrainos
17:54
Donaldas Trumpas galbūt tik dabar pradėjo galvoti, kaip pasiekti taiką Ukrainoje, kurią rinkimų kampanijos įkarštyje žadėjo įtvirtinti „per 24 valandas“. Pokalbyje su Europos lyderiais jis netgi pripažino, kad jam teks spausti Rusijos, o ne Ukrainos prezidentą.
Ketvirtadienį ir penktadienį Budapešte susitikę Europos Sąjungos lyderiai bando susitarti dėl tolesnės karinės paramos Ukrainai, jei D.Trumpas nuspręstų ją atšaukti. Tačiau jie neatmeta galimybės imtis bendrų veiksmų, tikriausiai kitu būdu. Didžiausią susirūpinimą jiems kelia tai, kad D.Trumpas bandys perkelti finansinę naštą Europai, nors niekas iš pirmųjų pokalbių su juo nerodo, kad būtų iš esmės keičiamas kursas, agentūrai „Bloomberg“ sakė asmuo, susipažinęs su ES diskusijomis ir telefoninių pokalbių su D.Trumpu turiniu.
Bent viename iš tų pokalbių buvo aptariamas galimas D.Trumpo požiūris į derybas su Vladimiru Putinu, sakė apie pokalbį informuotas aukšto rango pareigūnas. Jis sakė, kad D.Trumpas aiškiai leido suprasti, jog negali tiesiog priversti Ukrainos daryti nuolaidų V.Putinui, negaunant nieko mainais. Volodymyras Zelenskis Budapešte griežtai pasisakė prieš spaudimą Kyjivui, sakydamas Europos vadovams: „Kai kurie iš čia esančiųjų atkakliai rekomendavo Ukrainai daryti „nuolaidas“. Tai nepriimtina Ukrainai ir savižudiška visai Europai.“
Paklaustas apie D.Trumpo pažadą greitai įtvirtinti taiką, V.Zelenskis sakė: „Visi norime, kad šis karas baigtųsi, tai tragedija... Bet jei tai įvyks greitai, tai bus nuostolis Ukrainai.“
D.Trumpas sužinos karčią tiesą ir galbūt imsis radikalesnių žingsnių
Prieš rinkimus D.Trumpas neturėjo tikro supratimo, su kuo susiduria, sako Thomas Grahamas iš Užsienio santykių tarybos, patarinėjęs prezidentui George'ui W. Bushui jaunesniajam Rusijos politikos klausimais: „D.Trumpas turi grandiozinę savo, kaip taikdario, viziją, tačiau niekas nerodo, kad jis būtų apgalvojęs šio klausimo specifiką.“
Kai D.Trumpas „sužinos karčią tiesą ir atsikratys iliuzijų, kad įmanoma susitarti su V.Putinu, jis gali priimti asmeniškai“, sakė Aukščiausiosios Rados užsienio politikos komiteto vadovas Oleksandras Merežka. Tuomet JAV prezidentas pradės aktyviau padėti Ukrainai ir gali imtis kai kurių radikalių žingsnių jai paremti, BBC Rusijos tarnybai sakė deputatas.
D.Trumpas nurodė, kad ketina pasikalbėti su V. Putinu. „Manau, kad mes pasikalbėsime“, – sakė jis televizijai NBC ir pridūrė, kad nuo lapkričio 6 d. kalbėjosi su maždaug 70 pasaulio lyderių. V.Putinas savo ruožtu Valdajų klubo posėdyje sakė, kad „nelaiko gėdingu ir iš savo pusės skambinti jam“ ir yra „pasirengęs, nori“ diskutuoti su D.Trumpu. „Tai, kas buvo pasakyta apie norą atkurti santykius su Rusija, prisidėti prie Ukrainos krizės pabaigos, mano nuomone, – verta bent jau dėmesio“, – sakė jis.
„The Economist“: D.Trumpas gali padėti Ukrainai, bet norės kažko mainais, pavyzdžiui, prieigos prie gamtinių išteklių
Donaldo Trumpo visiškas nusisukimas nuo Ukrainos yra mažai tikėtinas ir jis tikrai nenorės būti tas, kuris atvedė šalį į pralaimėjimą kare.
Taip rašo „The Economist“, analizuodamas, kokie gali būti D.Trumpo sprendimai dėl Ukrainos po jo pergalės JAV prezidento rinkimuose.
Tačiau, kaip pastebi leidinys, D.Trumpas tikriausiai reikalaus kažko mainais iš Ukrainos.
„Tai galėtų būti, pavyzdžiui, galimybė naudotis jos gamtiniais ištekliais“, – spėlioja „The Econimist“ ir priduria, kad liberalios vertybės D.Trumpui rūpės kur kas mažiau.
Straipsnio autoriai pabrėžia, kad pokyčiai Vašingtone vyksta sunkiu Ukrainos kariuomenei metu. Ukraina patyrė didžiausių teritorinių nuostolių nuo 2022 m., o Rusija žengia į priekį įvairiomis kryptimis ir spartina savo progresą.
Kaip pažymi žurnalistai, Ukraina greičiausiai bus priversta atsisakyti strategiškai svarbios aukštumos aplink Kurachovės miestą Donecko srityje, o tai gali lemti „psichologiškai pražūtingos invazijos į kaimyninę Dnipropetrovsko sritį galimybę iki metų pabaigos“.
15min primena, kad vienas iš D.Trumpo kabinete aptartų planų yra tas, kad Ukraina pažadės bent 20 metų nestoti į NATO, o mainais Vašingtonas ir toliau tieks Kyjivui ginklus. Tai trečiadienį, lapkričio 6 d., pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis D.Trumpui artimais šaltiniais.
Pasak laikraščio, plane taip pat numatyta palikti Rusijai apie 20 proc. Ukrainos teritorijos, kurią ji yra užgrobusi.
R.T.Erdoganas tiki: D.Trumpas užbaigs karus Ukrainoje ir Gazos Ruože
17:25
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad tiki naujosios Donaldo Trumpo administracijos sugebėjimu diplomatinėmis pastangomis padėti užbaigti karus Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose.
R.T.Erdoganas kalbėjo grįždamas iš aukščiausiojo lygio susitikimo Budapešte, surengto netrukus po D.Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose.
„Jei matysime JAV administraciją, kuri į šį klausimą žvelgs iš sprendimų perspektyvos, galėsime lengvai užbaigti šį karą Ukrainoje“, – valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“ citavo R. .Erdogano žodžius žurnalistams jo lėktuve.
„Daugiau ginklų, bombų, chaoso ir konfliktų neužbaigs šio karo, bet daugiau dialogo, diplomatijos ir susitarimo atvers duris į taiką“, – sakė jis.
R.T.Erdoganas, kuris pirmosios D. Trumpo kadencijos metu palaikė gerus ryšius su respublikonu, sakė, kad nori aptarti klausimą dėl JAV karių Sirijos šiaurės rytuose, kurie teikia paramą kurdų ginkluotai grupuotei, 2019-aisiais vadovavusiai pastangoms išstumti „Islamo valstybės“ (IS) kovotojus.
„Įvertinsime JAV karių išvedimo iš Sirijos klausimą ir tai, kaip jie nutrauks paramą teroristinėms organizacijoms“, – teigė jis, turėdamas omenyje Kurdų liaudies apsaugos dalinius (YPG).
Ankara YPG laiko uždraustos Kurdistano kurdų darbininkų partijos (PKK), kuri jau dešimtmečius vykdo mirtiną sukilimą prieš Turkijos valstybę, atšaka.
„Manau, kad mums pavyks tai suvaldyti palaikant asmeninius ryšius“, – sakė R.T.Erdoganas, kuris tvirtino, kad jam „nebuvo sunku bendrauti“ su D. Trumpu jo pirmosios kadencijos metu.
„Palaikėme ryšį 24 valandas per parą, kad diplomatinėmis priemonėmis bandytume pasiekti rezultatų“, – teigė turkų lyderis.
Kalbėdamas apie Artimuosius Rytus, R.T.Erdoganas sakė, kad tikisi, jog D. Trumpas „lieps Izraeliui liautis“.
„Tęsdami Bideno eros politiką pagilinsime aklavietę regione ir išplėsime konfliktą“, – sakė jis, teigdamas, kad „nutraukti ginklų tiekimą Izraeliui būtų gera pradžia“ siekiant užbaigti karus Gazos Ruože ir Libane.
Jis taip pat gyrė D. Trumpo „nenuilstamą kampaniją“, kurios metu jis buvo perrinktas.
„Trumpas per rinkimus iš tiesų labai kovojo, įskaitant ir pasikėsinimą nužudyti“, – sakė R.T.Erdoganas.
„Jis labai, labai stipriai tęsė savo kampaniją (...). Nepaisant viso šio spaudimo, įskaitant ir visą teisminį procesą, D.Trumpas labai sėkmingai išlaikė išbandymą, neparasdamas ryžto ir nepavargdamas. Jis laimėjo“, – teigė jis.
