Tačiau dėl to mažai kas džiaugiasi, nes ir B.Obama vertinamas tik kaip geriausias variantas iš blogiausių.
Gąsdina savo radikalumu
Dėl galimybės lapkričio 6-ąją įvyksiančiuose prezidento rinkimuose varžytis su Demokratų partijos kandidatu 51-erių B.Obama šiuo metu kaunasi keturi respublikonų kandidatai. Tačiau jų radikalumas ir tarpusavio rietenos ne tik nuvylė didžiąją dalį respublikonų elektorato, bet ir, apžvalgininkų nuomone, plačiau atvėrė duris į pergalę dabartiniam valstybės vadovui.
Buvęs trečiasis pagal rangą respublikonas Senate, 53 metų Rickas Santorumas – konservatyvių krikščioniškų pažiūrų politikas, griežtas kontraceptikų, abortų ir gėjų santuokų priešininkas. Amerikoje jis sukėlė didžiulį pasipiktinimą pareikšdamas, kad jo vertybių sistemoje tos pačios lyties asmenų santuoka yra prakeikimas, panašiai kaip poligamija.
Nuo R.Santorumo kliuvo ir B.Obamai – respublikono įsitikinimu, dabartinio JAV prezidento administracija yra pernelyg sekuliari.
Kitas respublikonų kandidatas, 68-erių Newtas Gingrichas, beveik prieš du dešimtmečius atgaivinęs Respublikonų partiją, sugrąžinęs jai daugumą Kongrese, o pats tapęs Kongreso vadovu, stebina ne visai racionaliais svaičiojimais.
Antai N.Gingrichas pareiškė, kad jam einant antrąją JAV prezidento kadenciją, 2020-aisiais, Mėnulis taptų 51-ąja JAV valstija, kolonizuota 13-os tūkst. amerikiečių naujakurių; turistai medaus mėnesius leistų orbitoje aplink Žemę, o kosmose pastatyti pramonės objektai nesvarumo būsenoje gamintų žmonėms įvairius daiktus. N.Gingrichas taip pat žada amerikiečiams raketą, nuskraidinsiančią juos į Marsą.
N.Gingrichas pareiškė, kad jam einant antrąją JAV prezidento kadenciją, 2020-aisiais, Mėnulis taptų 51-ąja JAV valstija, kolonizuota 13-os tūkst. amerikiečių naujakurių; turistai medaus mėnesius leistų orbitoje aplink Žemę.
Šias, nuo realybės atitrūkusias, idėjas galima nuleisti negirdomis, bet pamiršti, kad tuo metu, kai dėl neištikimybės iš prezidento posto bandė išstumti tuometį šalies prezidentą Billą Clintoną, šiuo metu trečią kartą vedęs politikas pats apgaudinėjo savo žmoną, sudėtingiau. Be to, N.Gingrichas nemažai pinigų uždirbo kaip lobistas, todėl net tarp savo partijos narių nėra laikomas visiškai švariu politiku.
Libertaro ir pacifisto 76-erių Rono Paulo pasiūlymai ne mažiau intriguojantys. Tarp jo politinėje programoje įrašytų pasiūlymų – išstojimas iš Jungtinių Tautų Organizacijos, JAV Federalinio rezervo panaikinimas ir naujos valiutos įvedimas.
„N.Gingrichas tapo tikru keistuoliu, nors prieš kurį laiką buvo Respublikonų partijos lyderis ir Kongreso vadovas. R.Santorumas yra radikalas, jis orientuojasi į radikaliausius respublikonų rėmėjų sluoksnius. Jis tikrai neturi jokios galimybės laimėti, – „15min“ sakė politikos apžvalgininkas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) dėstytojas Kęstutis Girnius. – R.Paulas yra silpniausias respublikonų kandidatas.“
Taikosi prie rinkėjų
Šiame konkurentų kontekste 64-erių buvęs Masačusetso valstijos gubernatorius Mittas Romney atrodo patraukliausiai. Po pastarųjų svarbių pergalių keliose valstijose jau neabejojama, kad jis taps respublikonų atstovu, mesiančiu iššūkį 44-ajam JAV prezidentui B.Obamai.
M.Romney – Harvardo universiteto absolventas, itin sėkmingas verslininkas, milijonus susikrovęs iš privataus kapitalo investicinių fondų. Manoma, kad jo turtas siekia 250–300 mln. JAV dolerių.
Tačiau kritikai atkreipia dėmesį į besikeičiančią M.Romney poziciją įvairiais klausimais.
„M.Romney savo politiniame kelyje labai blaškėsi, – „15min“ sakė žurnalistas, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto (ŽI) lektorius Romas Sakadolskis. – Jis laikomas vidurio kelio respublikonu, todėl norint pritapti prie sukonservatyvėjusių ir religinę retoriką vis dažniau naudojančių partijos narių, jam reikėjo gerokai pasistūmėti į politinio spektro dešinę.“
R.Sakadolskio teigimu, pastaraisiais metais M.Romney retorika akivaizdžiai keitėsi. „Bet žmonės tai mato, todėl jis laikomas pažeidžiamu. Visą savo gyvenimą jis ėjo ne tuo keliu, kuriuo eina dabar“, – sakė JAV ilgai gyvenęs ir dirbęs žurnalistas.
Kaip pavyzdį R.Sakadolskis pateikė M.Romney Masačusetse įgyvendintą sveikatos draudimo reformą, kurią vėliau prezidentas B.Obama pritaikė visai šaliai. „Kai respublikonai stengėsi užkirsti kelią B.Obamos sveikatos draudimo reformai, M.Romney ėmė išsižadėti dalykų, kuriuos rėmė būdamas gubernatorius. Tai buvo pirmasis ženklas, kad jis labai derinasi prie rinkėjų nuotaikų“, – pastebėjo lektorius.
„Yra daug žmonių, griežiančių dantį ant M.Romney ir netikinčių jo dešinumu, manančių, kad jis yra užsislėpęs centristas. Būdamas Masačusetso valstijos gubernatorius jis elgėsi gan nuosaikiai, sugebėjo sutaikyti respublikonus ir demokratus, kad būtų įgyvendintos tam tikros reformos. Dabar jis bando atrodyti karingas“, – dėmesį į politiko pokyčius atkreipė R.Sakadolskis.
Drabstosi purvais
Tikėtasi, kad pirminė Respublikonų partijos rinkimų kampanija baigsis vasarį, tačiau, nepaisant M.Romney laimėjimų, kiti trys kandidatai pasitraukti iš rinkimų kol kas neketina. K.Girniaus įsitikinimu, kuo ši rinkimų kampanija ilgiau tęsis, tuo blogiau respublikonams, mat vietoj to, kad deklaruotų savo dorybes ar kalbėtų apie tai, kaip JAV išbristi iš ekonomikos krizės, partijos kandidatai drabstosi purvais.
„Jie tiesiog pjaunasi tarpusavyje, – teigė politikos apžvalgininkas. – Ypač savo oponentus puola M.Romney, sakydamas, kad jie yra nevykę ir nepatyrę. Vienas kito puolimų yra labai daug.“
Užsipuolęs N.Gingrichą, kaip po lobistų padu esantį politiką, M.Romney netrukus sulaukė atsako – reklamos, kurioje žmonės pasakojo, kaip jie gerai gyveno, kol M.Romney neįsigijo įmonės, kurioje jie dirbo, jų neatleido ir neprivertė gyventi skurde.
Jie tiesiog pjaunasi tarpusavyje.
„M.Romney pabrėžia esąs verslininkas ir žinąs, kaip reikia sutvarkyti šalies ūkį, o jo oponentai šaukia, kad jis yra oportunistas, kuriuo negalima pasitikėti, – sakė K.Girnius. – R.Santorumas taip pat akcentuoja, kad respublikonai nacionalinius prezidento rinkimus laimėdavo tik tada, kai jiems atstovaudavo griežti konservatoriai, kaip antai Ronaldas Reaganas ar George'as W.Bushas. Kai respublikonai išsirinkdavo nuosaikesnį kandidatą, kuris bandydavo kreiptis ir į nepriklausomus rinkėjus, jie pralaimėdavo.“
Lemiamą žodį tars ekonomika
Aplinkybės antros kadencijos siekiančiam B.Obamai nėra itin palankios. Kaip rodo „The New York Times/CBS News“ atliktos apklausos duomenys, 56 proc. amerikiečių nepritaria tam, kaip šalies prezidentas tvarkosi su ekonomika, o 62 proc. teigia, kad jis nepadarė pažangos ekonomikos srityje.
Valdant B.Obamai nedarbas JAV pasiekė 30 metų senumo aukštumas ir vis dar išlieka 8,5 proc., o biudžeto deficitas perkopė 1 trilijono JAV dolerių ribą, pagerindamas visų laikų rekordą. Prezidentui sunkiai sekėsi susitarti su nedidelę persvarą Kongrese turinčiais respublikonais, todėl žlugo jo pastangos gaivinti šalies ekonomiką. Be to, B.Obama neištesėjo vieno iš svarbiausių savo rinkimų pažadų – neuždarė Gvantanamo kalėjimo.
„B.Obama taip pat yra silpnas kandidatas į prezidentus. Jo retorika daug skambesnė nei veiksmai, – savo nuomonę dėstė R.Sakadolskis. – Apžvalgininkai, stebėję jo administracijos veiklą, teigia, kad per savo kadenciją B.Obama praleido labai daug progų. Žinoma, yra ir argumentas, kad niekas kitas nebūtų sugebėjęs nuveikti daugiau, turint omenyje, kokioje krizėje buvo Amerika.“
Vis dėlto, įvertinus respublikonų kandidatus, B.Obamos galimybės laimėti prezidento rinkimus vertinamos pozityviai. Tačiau politikos apžvalgininkai taip pat pažymi, kad galutinį žodį tars Jungtinių Valstijų ekonomika. „Jei šalies ekonomika gerės ir jei Izraelis nesmogs Iranui, B.Obama turės daugiau galimybių laimėti. Jei prastės – mažiau“, – įsitikinęs K.Girnius.
Savo rinkimų kampanijoje dabartinis galingiausios pasaulio valstybės lyderis akcentuos kelis svarbiausius pasiekimus: išgelbėtą šalies ekonomiką ir Amerikos automobilių pramonę bei po dešimties metų slapstymosi surastą bei sunaikintą ieškomiausią pasaulyje teroristą Osamą bin Ladeną. Ne mažiau svarbiais savo pasiekimais B.Obama laiko JAV kariuomenės išvedimą iš Irako, sumažintus smulkaus verslo mokesčius, reformas sveikatos apsaugos ir studijų paskolų srityse.
Koją pakišo religija
▪ Šis M.Romney bandymas tapti respublikonų kandidatu į JAV prezidentus – jau antrasis. Tokių pačių siekių jis turėjo ir 2008-aisiais, tačiau tąsyk koją jam pakišo išpažįstama religija. Užuot vertinę M.Romney kaip itin sėkmingą verslininką, amerikiečiai visą dėmesį sutelkė į mitais apipintą Mormonų bažnyčią, kuriai priklauso šis politikas.
Mormonizmą išpažįsta apie 2 proc. amerikiečių, vis daugiau mormonų šalyje užima aukštus valdžios postus, tačiau jos atstovams nepavyksta nusikratyti klaidingų stereotipų. Antai poligamiją Mormonų bažnyčia uždraudė XIX a., tačiau daugelis žmonių iki šiol įsitikinę, kad mormonai praktikuoja daugpatystę.
M.Romney augo atsidavusioje mormonų šeimoje. Jaunystėje dvejus metus jis praleido misijoje Prancūzijoje, vėliau studijavo mormoniškame Brighamo Youngo universitete, o 1971-aisiais įstojęs į Harvardo verslo ir teisės fakultetą ir toliau labai aktyviai dalyvavo religinėje veikloje. Politikas yra pasiekęs katalikų vyskupo atitikmens rangą.
▪ Būdamas 21-erių M.Romney vedė bendraklasę, su kuria susilaukė penkių sūnų.
Sudėtinga rinkimų sistema
▪ Prieš JAV prezidento rinkimus šalyje vyksta pirminiai prezidento rinkimai. Per šiuos rinkimus Respublikonų ir Demokratų partijų kandidatai atskirose valstijose kovoja su kitais savo partijos iškeltais kandidatais dėl galimybės būti nominuotam partijos favoritu per nacionalinį partijos suvažiavimą.
▪ Pirminiai prezidento rinkimai JAV vyksta dvejopai: vienose valstijose partijos rinkikus (delegatus) renka partijos narių susirinkimas („caucus“ sistema), kitose už juos balsuoja visi gyventojai, reikšdami nuomonę visuotiniuose rinkimuose („primaries“).
▪ Išrinktieji delegatai partijų konvencijose sprendžia dėl galutinio partijos nominuojamo kandidato.
▪ JAV prezidentą renka 538 Rinkikų kolegijos nariai. Kiekviena valstija turi savo Kolegiją, kurią sudaro skirtingas narių skaičius. Kolegiją sudaro po du kiekvienos valstijos senatorius, o likusius jos narius, kurių skaičius priklauso nuo valstijos dydžio, renka JAV piliečiai, tame pačiame balsavimo biuletenyje pažymėdami savo pasirinkto kandidato į prezidento postą pavardę.
▪ Nors teisiškai Kolegijos nariai neprivalo atsižvelgti į rinkėjų daugumos nuomonę, faktiškai visada dėl vienokių ar kitokių priežasčių kolegijos nariai priversti balsuoti už visuomenės pasirinktą kandidatą.
▪ Kandidatas laimi prezidento rinkimus surinkęs ne mažiau nei du 270 balsų. Jei nė vienas kandidatas tokio balsų skaičiaus nesurenka, Atstovų rūmai išrenka tris daugiausiai balsų surinkusius kandidatus. Balsuojant antrą kartą visos valstijos turi tik po vieną balsą. Balsuojama tol, kol vienas iš kandidatų surenka daugumą balsų.
▪ Rinkimų kolegijose vadovaujamasi „laimėtojas pasiima viską“ principu. Tai yra, jei kurioje nors valstijoje už vieną iš kandidatų balsavo 50,1 proc., jis laimi visų valstijos rinkikų balsus, o kandidatas, surinkęs 49,9 proc., negauna nė vieno balso. Dėl šios sistemos Baltųjų rūmų šeimininku kartais tampa kandidatas, užsitikrinęs rinkikų, o ne rinkėjų balsų daugumą.
