Kaip rodo dienraščio „The Wall Street Journal“ ir televizijos „NBC News“ atliktas tyrimas, B.Obamą palaiko 48 proc., o M.Romney – 47 proc. potencialių rinkėjų, o šis skirtumas neviršija statistinės paklaidos, kuri šiuo atveju yra 2,55 procentinio punkto.
„Ši apklausa atspindi labai artimą kampaniją nacionaliniu lygmeniu“, – sakoma respublikono Billo McInturffo, kuris organizavo šią apklausą kartu su demokratu Peteriu Hartu, pranešime.
„Rezultatai visiškai lygūs, – pridūrė P.Hartas. – Šiuos rinkimus nulems aktyvumas, aktyvumas, aktyvumas.“
Per tyrimą, atliktą lapkričio 1-3 dienomis, buvo apklausti 1 475 tikėtini rinkėjai. Jo rezultatai atitinka daugelį nacionalinių apklausų, rodančių, kad aiškaus prezidento rinkimų nugalėtojo nuspėti neįmanoma.
Tuo tarpu dienraščio „USA Today“ ir viešosios nuomonės tyrimo agentūros „Gallup“ atlikta apklausa svyruojančiose valstijose rodo visiškai lygų potencialių rinkėjų pasiskirstymą: 48 proc. renkasi B.Obamą ir tiek pat – M.Romney.
Tačiau Pew (Pju) tyrimų centro atlikta apklausa atskleidė, kad B.Obama lenkia savo varžovą 48 proc. prieš 45 proc. tarp jau apsisprendusių tikėtinų rinkėjų, o dar keturi proc. respondentų sakė iki šiol neapsisprendę.
Vis dėlto dauguma tyrimų prognozuoja nedidelę, tačiau reikšmingą B.Obamos persvarą svarbiausiose neapsisprendusiose valstijose, kuriose lems prezidento rinkimų rezultatus, todėl demokratas šalies vadovas gali tikėtis antrosios kadencijos.
JAV rinkimai kainuos 6 mlrd. dolerių
Šiais metais vykusios JAV federalinės politinės kampanijos kainuos iš viso apie 6 mlrd. dolerių, todėl 2012 metų visuotiniai rinkimai bus patys brangiausi per Amerikos istoriją, teigia ekspertai.
Vien prezidento rinkimų kampanija kainuos 2,6 mlrd. dolerių, nurodė Jautrios politikos centras, pateikiantis JAV rinkimų išlaidų vertinimus tinklalapyje opensecrets.org.
Ši suma buvo kiek mažesnė negu išleista per rekordiškai brangią 2008 metų prezidento rinkimų kampaniją, kainavusią 2,8 mlrd. dolerių, nes tuomet B.Obama taip pat turėjo finansuoti demokratų pirminių rinkimų kovą prieš Hillary Clinton.
Bendrą sumą sudaro kandidatų į prezidento postą ir pagrindinių partijų komitetų išlaidos, sudarančios apie 2 mlrd. dolerių, taip pat 528 mln. dolerių, kuriuos išleido išorinės organizacijos, atsiskaitančios už savo išlaidas federalinėms institucijoms, ir dar 142 mln. dolerių, kuriuos išleido partijų nacionalinius suvažiavimus organizuojantys komitetai bei viešieji šaltiniai, finansuojantys nacionalinius suvažiavimus.
2012 metų rinkimų sezonas ankstesnį brangiausią – vykusį prieš ketverius metus – lenkia apie 700 mln. dolerių. Šį skirtumą pirmiausiai lemia precedento neturinti suma (per 970 mln. dolerių), kurią surinko ir išleido išorinės organizacijos, vadovaudamosi lemiamu 2010 metų Aukščiausiojo Teismo sprendimu.
„Naujame kampanijų finansų kraštovaizdyje po (pelno nesiekiančios organizacijos) “Citizens United„ (bylos Aukščiausiajame Teisme) matome istorinius išlaidų lygius; juos sukelia išorinės grupės, kuriose dominuoja nedaugelis asmenų ir organizacijų, įnešančių išskirtines sumas“, – sakė Jautrios politikos centro vykdomoji direktorė Sheila Krumholz.
Teismas suteikė galimybę šioms organizacijoms surinkti iš donorų neribojamą kiekį lėšų. Tokios organizacijos rinkimų kampanijoms skiria vis daugiau pinigų.
B.Obamą arba M.Romney palaikančios arba kritikuojančios organizacijos rugsėjo pradžioje per savaitę išleisdavo apie 19 mln. dolerių, spalio pradžioje – jau po 33 mln. dolerių, o per savaitę, prasidėjusią spalio 21 dieną, buvo išleista net 70 mln. dolerių.
Konservatyvios pakraipos organizacijos, tarp jų ir pelno nesiekiančios grupės, ir vadinamieji „Super PAC“ (politinių veiksmų komitetai), paprastai skiria daugiau lėšų negu liberaliosios.
Organizacija „Crossroads GPS“, įkurta buvusio prezidento George'o W.Busho įtakingos padėjėjo Karlo Rove'o, iki šiol išleido apie 65 mln. dolerių.
Senato ir Atstovų Rūmų išlaidos Kongreso rinkimams taip pat šiek tiek padidėjo: 2010 metais šioms kampanijoms buvo išleista 1,81 mlrd. dolerių, o šiemet – 1,82 mlrd. dolerių.
Neįprastų JAV prezidento rinkimų baigtį lems 270 balsų
Pagal neįprastą JAV rinkimų sistemą amerikiečiai tiesiogiai nerenka savo prezidentų ir viceprezidentų – formaliai jie renka Rinkikų kolegijos narius.
Štai kaip veikia ši unikali sistema, nustatyta šalies tėvų:
- Iš viso 538 Rinkikų kolegijos balsai paskirstomi 50 valstijų ir Kolumbijos apygardai, kuriai priklauso sostinė Vašingtonas.
- Rinkimus laimi 270 ar daugiau Rinkikų kolegijos balsų surinkęs kandidatas.
- Jeigu abu kandidatai surenka po 269 rinkikų balsus, Atstovų Rūmai, kuriuose šiuo metu dominuoja respublikonai, sukviečiami išrinkti prezidento.
- Kiekviena valstija ir Kolumbijos apygarda turi bent po tris balsus Rinkikų kolegijoje, tačiau daugiausiai balsų tenka turinčioms daugiausiai gyventojų.
- Daugiausiai rinkikų balsų turi Kalifornija – 55, Teksasas – 38, Niujorkas ir Florida – po 29.
- Beveik 40 valstijų laikomos tradiciškai balsuojančios už demokratus arba respublikonus.
- Tai reiškia, kad pagrindinė kova vyksta keliose svyruojančiose valstijose, kurios turi nevienodą skaičių rinkikų balsų.
- Florida yra daugiausiai balsų Rinkikų kolegijoje turinti svyruojanti valstija. Antrasis yra Ohajas (18), trečioji – Šiaurės Karolina (15), o ketvirtoji – Virdžinija (13).
- Kandidatui, laimėjusiam visuotinius rinkimus kurioje nors valstijoje, atitenka visi tos valstijos balsai Rinkikų kolegijoje, išskyrus Meiną ir Nebraską, kur naudojama pakopinė sistema.
- Politinės partijos (arba nepriklausomi kandidatai) kiekvienoje valstijoje pateikia valstijos vyriausiajam rinkimų pareigūnų sąrašą asmenų, įsipareigojusių balsuoti už tos partijos kandidatą į prezidentus. Šių asmenų skaičius atitinka tai valstijai tenkančių rinkikų balsų skaičių.
- Demokratai ir respublikonai šiuos asmenis išrenka per partijų suvažiavimus valstijose arba juos paskiria valstijos partijos lyderiai. Kitos partijos ir nepriklausomi kandidatai pasiūlo atskirus jiems lojalių rinkikų sąrašus.
- Rinkikai susitiks per susirinkimus savo valstijose gruodžio 17 dieną oficialiai išrinkti būsimojo JAV prezidento.
- Pasak šios sistemos kritikų, Rinkikų kolegijos balsai ne visada atspindi balsavimo rezultatus nacionaliniame lygmenyje. Pavyzdžiui, 2000 metais demokratas Alas Gore'as faktiškai surinko daugiau balsų, tačiau respublikonas George'as W.Bushas užsitikrino 271 balsą Rinkikų kolegijoje, kai buvo pripažinta, jog jis laimėjo balsavimą Floridoje.
- Tuo tarpu sistemos šalininkai argumentuoja, kad perėjimas prie tiesioginių prezidento rinkimų suteiktų per didelį svorį miestų gyventojų balsams ir mažesnį – rečiau apgyventoms, į žemės ūkį orientuotoms valstijoms.
