Pasirinkimas lyg ir kaip visada paprastas – respublikonas arba demokratas. Šįkart – Donaldas Trumpas ir Hillary Clinton. Tiesa, rinkimuose dalyvauja ir libertaras Gary Johnsonas bei žalioji Jill Stein.
Bet tokių kandidatų, kurie paprastai surenka po kelis procentus balsų ir atskirose valstijose beveik niekada nenugali, vaidmuo – tik atimti balsus iš favoritų. Taip nutiko 2000-aisiais, kai santykinai populiarus žaliųjų kandidatas Ralphas Naderas sumenkino demokrato Alo Gore'o šansus nugalėti respublikoną George'ą W.Bushą.
Kita vertus, kandidatuoti į prezidentus Amerikoje gali beveik bet kas. Jei asmuo yra gimęs JAV, sulaukęs 35-erių ir šalyje gyvenęs pastaruosius 14 metų, jis gali pradėti žygį Baltųjų rūmų link.
Štai Kolorado valstijoje į prezidentus nusitaikė ne tik H.Clinton, D.Trumpas, G.Johnsonas ir J.Stein, bet ir Frankas Atwoodas, Roque De La Fuente, Jamesas Hedgesas, Tomas Hoeflingas, Chrisas Kenistonas, Alyson Kennedy, Kyle'as Kenley Kopitke bei daugybė kitų.
Nacionaliniu mastu daugelis šių kandidatų nežinomi, bet atskirose valstijose gali surinkti nemažai balsų. Antai Jutos valstijoje šiemet gali nugalėti nepriklausomas kandidatas – buvęs Centrinės žvalgybos valdybos agentas Evanas McMullinas.
Iš tiesų rinkėjai balsuoja ne už kandidatus, o už rinkikus, nors pastarųjų balsalapyje nėra.
Pati rinkimų sistema yra gana sudėtinga ir gali susukti galvą. Mat iš tiesų rinkėjai balsuoja ne už kandidatus, o už rinkikus, nors pastarųjų balsalapyje nėra.
Nustatytą rinkikų skaičių turi visos 50 JAV valstijų ir Kolumbijos apygarda (Vašingtonas), o rinkikų skaičius priklauso nuo valstijos dydžio pagal gyventojų skaičių.
Pavyzdžiui, daugiamilijoninei Kalifornijai priklauso 55 rinkikai, o dykynę primenančiam Vajomingui – tik 3 rinkikai.
Iš viso yra 538 rinkikai, kurie sudaro rinkikų kolegiją, ir balsuoja būtent ji – ne lapkričio 8-ąją, o gruodį. Prezidentu išrenkamas kandidatas, kuris užsitikrina 270 rinkikų balsus.
21 valstijoje rinkikai formaliai neprivalo balsuoti už kandidatą, kurį parėmė rinkėjai, bet istoriškai tokia tradicija pažeidžiama itin retai ir neturi įtakos rinkimų baigčiai.
Rinkikais paprastai paskiriami valstijų pareigūnai ir ištikimybe savosioms partijoms pasižymintys jų atstovai.
Visose valstijose, išskyrus Meiną ir Nebraską, taikoma tokia sistema, kai populiariausiam kandidatui atitenka visi rinkikų balsai.
Nemažai JAV valstijų jau nuo seno „mėlynos“, t.y. balsuojančios už demokratų kandidatą, arba „raudonos“. Pastarosiose tradiciškai balsuojama už respublikonus.
Istoriškai valstijų spalvos ne kartą keitėsi, tačiau šiuo metu tipiškos „mėlynos“ valstijos – Niujorko ir Kalifornijos. „Raudonas“ – Teksasas, Oklahoma.
Būtent dėl to, kad daug JAV valstijų yra galingos vienos iš didžiųjų partijų tvirtovės, pastaruoju metu per prezidento rinkimus įnirtingiausiai kovojama vadinamosiose svyruojančiose valstijose – tokiose, kur balsuojama tai už demokratą, tai už respublikoną.
Jau kuris laikas svyruojančiomis ir dėl to labai svarbiomis valstijomis laikomos Floridos, Šiaurės Karolinos, Ohajo, Mičigano valstijos.
Jau kuris laikas svyruojančiomis ir dėl to labai svarbiomis valstijomis laikomos Floridos, Šiaurės Karolinos, Ohajo, Mičigano valstijos.
Tiesa, šiemet dėl D.Trumpo nepopuliarumo dreba respublikonų pozicijos Nevadoje ir Arizonoje. Jau gerokai anksčiau pamėlynavo Kolorado ir Virdžinijos valstijos, kurios kadaise buvo sodriai raudonos spalvos.
Tokią sudėtingą rinkimų sistemą, turinčią daugybę saugiklių, 1787 metais pasirinko JAV tėvai-įkūrėjai. Jie atsisakė tiesioginių prezidento rinkimų idėjos, nes manė, kad žmonės balsuos už vietinius kandidatus, o tuomet neiškils nė vienas favoritas.
Prezidentas, išrenkamas rinkikų kolegijos, paprastai surenka ir daugumą rinkėjų balsų. Tiesa, pavyzdžiui, 2000 metais už demokratą A.Gore'ą balsavo 60 mln. rinkėjų, o už respublikoną G.W.Bushą – 50,4 mln., tačiau pagal rinkikų kolegijos balsus nugalėjo pastarasis.
Tokia situacija, kai rinkimų laimėtojas nebuvo populiariausias kandidatas, JAV susiklostė pirmą kartą per 112 metų.
Beje, net perskaičiavus balsus ir ėmusis visų įmanomų teisinių priemonių, yra galimybė, kad rinkimai baigsis visiškomis lygiosiomis – kad abu kandidatai surinks po 269 rinkikų balsus. Tokiu atveju naująjį JAV prezidentą rinktų Atstovų Rūmai.
Galiausiai amerikiečiai antradienį rinks ne tik prezidentą, bet ir visus 435 Atstovų Rūmų narius ir trečdalį Senato. Įstatymų leidžiamoji valdžia JAV labai svarbu, ir, pavyzdžiui, jei prezidente būtų išrinkta demokratė H.Clinton, o Kongreso kontrolę išlaikytų respublikonai, Vašingtone ir toliau karaliautų paralyžius.
