JAV šį pardavimą vadino abipusiai naudingu sandoriu.
„Šis siūlomas pardavimas pasitarnaus JAV nacionaliniams, ekonominiams ir saugumo interesams, palaikydamas gavėjų tęsiamas pastangas modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas ir palaikyti patikimus gynybos pajėgumus“, – nurodė Valstybės departamentas.
Pranešime sakoma, kad torpedų pardavimas „padės pagerinti gavėjo saugumą ir padėti palaikyti politinį stabilumą, karinę pusiausvyrą ir ekonominę pažangą regione“, akivaizdžiai turint omenyje Vašingtono strateginį prioritetą atsverti Kinijos įtaką.
Taivanui planuojama parduoti torpedų „Mk 48“, kurios gali būti paleidžiamos iš povandeninių laivų. Taibėjus šių ginklų gautų iš esamų JAV karinių jūrų pajėgų atsargų, nurodė Valstybės departamentas.
Taivanas yra valdomas atskirai nuo žemyninės Kinijos nuo 1949 metų, kai nacionalistai, pralaimėję pilietinį karą, pabėgo į šią salą ir įkūrė alternatyvią vyriausybę.
Vis dėlto Pekinas tebelaiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir ne kartą žadėjo ją susigrąžinti, prireikus – karine jėga.
Vašingtonas diplomatinius santykius su Taibėjumi nutraukė 1979 metais ir pripažino Pekino vyriausybę vienintele teisėta Kinijos valdžia, bet Jungtinės Valstijos išlieka pagrindinės Taivano ginkluotės tiekėjos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas leido suprasti, kad ši praktika bus tęsiama.
Kinija neseniai pareiškė Prancūzijai, kad sutartis su Taivanu dėl ginkluotės pardavimo pakenktų Paryžiaus ir Pekino santykiams.
Anot taivaniečių žiniasklaidos, ši sutartis susijusi su praeito amžiaus 10-ajame dešimtmetyje įvykusiu Prancūzijoje pastatytų karo laivų pardavimu Taivanui, tuo metu išprovokavusiu Paryžiaus ir Pekino diplomatinių santykių krizę.
