Šie debatai, kurie respublikonams bus paskutiniai iki gruodžio vidurio, gali lemti tolesnę kampanijos eigą žiemą, kai rinkėjai atkreips didesnį dėmesį varžyboms dėl Baltųjų rūmų, likus mažiau negu trims mėnesiams iki pirmųjų pirminių rinkimų Ajovoje.
J.Bushas, kurio padėtis vis dar nėra tvirta, žengė į šiuos debatus siekdamas nuraminti finansinius donorus ir kitus savo šalininkus, kai jo populiarumas, kaip rodo apklausos, nusmuko į vienaženklių skaičių sritį. Kol kas neaišku, ar jo tvirtas pasirodymas antradienio vakarą suteiks naujo įkvėpimo kampanijai, tačiau J.Bushas pademonstravo gerai išmanantis vidaus politikos klausimus ir sakė esantis geriausiai pasiruošęs susigrumti su potencialia demokratų kandidate Hillary Clinton.
Milijardierius Donaldas Trumpas ir B.Carsonas, abu – politikos autsaideriai, šiuo metu yra populiariausi gausiame respublikonų kandidatų būryje. Tokia padėtis kertasi su įprasta politine logika, o patyrusiems politikams, tokiems kaip J.Bushas, iki šiol nesisekė pasiekti proveržio.
Kilus pasipiktinimui dėl ankstesnių debatų vedėjų agresyvaus tono, televizijos „Fox Business News“ darbuotojai antradienį leido aštuoniems kandidatams netrikdomai pateikti ilgus atsakymus ir vengė juos priešinti tarpusavyje.
Vienu iš įsimintinų pasisakymų tą vakarą buvo J.Busho raginimas kai kuriems žmonėms, neteisėtai gyvenantiems Jungtinėse Valstijose, suteikti galimybę pasilikti ir siekti legalaus statuso. Jis kritikavo D.Trumpo pasiūlymą rengti masines repatriacijas kaip nepraktišką planą, kuris tik suteiktų demokratams pranašumo pastangose palenkti į savo pusę ispanakalbių rinkėjų.
„Klintono kampanijoje plojama rankomis, kai jie tai girdi“, – pažymėjo J.Bushas, buvęs Floridos gubernatorius.
J.Bushą palaikė Ohajo gubernatorius Johnas Kasichas, kuris per debatus stengėsi parodyti esantis nuosaikus ir patyręs. Kalbėdamas apie D.Trumpo planus dėl imigrantų, J.Kasichas pareiškė: „Visi žinom, kad jų negalima surinkti iš išsiųsti atgal per sieną. Tai kvailas argumentas.“
J.Bushas taip pat vengė priešpriešos su Floridos respublikonu Marco Rubio, pakeitęs strategiją, kuri prastai pasitarnavo per ankstesnius debatus. J.Bushas viliasi užsitikrinti M.Rubio palaikymą, siekdamas partijos branduolio paramos lenktynėse, kuriose iki šiol dominavo autsaideriai, tokie kaip D.Trumpas ir B.Carsonas – į pensiją išėjęs neurochirurgas, palaikomas konservatyvių pažiūrų krikščionių.
M.Rubio, kilęs iš kubiečių imigrantų šeimos, per šiuos debatus neblogai pasirodė, likdamas ištikimas savo strategijai akcentuoti savo įkvepiančią asmeninę istoriją diskutuojant apie politiką ir laikytis agresyvios pozicijos kalbant apie užsienio politikos klausimus.
Tačiau M.Rubio sulaukė kritikos iš kai kurių savo varžovų, ypač Kentukio senatoriaus Rando Paulo, kuris kėlė abejones, ar šis politikas gali laikyti save tikru konservatoriumi, jeigu palaiko mokesčių kompensacijas tėvams, kuri vaikai lanko dienos priežiūros centrus, taip pat pasisako už karinių išlaidų didinimą.
„Mes netgi negalime turėti ekonomikos, jeigu nebūsime saugūs“, – perspėjo M.Rubio, dirbantis pirmąją kadenciją senatoriaus poste. Šio politiko kampanija užimti Baltuosius rūmus pastaruoju metu įgijo teigiamą postūmį.
M.Rubio raginimus didinti kariuomenės finansavimą palaikė D.Trumpas – nekilnojamojo turto magnatas, kuris pastaruosius penkis mėnesius buvo populiariausias iš respublikonų kandidatų. Nors D.Trumpas ypač daug dėmesio sulaukė dėl savo kontroversiškų pareiškimų kampanijos renginiuose, per debatus antradienį jis įsitraukė politines diskusijas, pabrėždamas savo nepritarimą naujai Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono laisvosios prekybos sutarčiai, kurią palaiko daugelis respublikonų.
„Man patinka prekyba, – sakė D.Trumpas. – Aš esu 100 proc. už laisvąją prekybą. Bet mums reikia, kad sutartis rengtų protingi žmonės.“
