„Jungtinės valstijos ir toliau smerkia bei ragina nedelsiant nutraukti Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją, – sakė ji pirmą kartą kalbėdama Saugumo Taryboje. – Krymas yra Ukrainos dalis. Mūsų su Krymu susijusios sankcijos liks iki tol, kol Rusija grąžins pusiasalio kontrolę Ukrainai.“
„Mes tikrai norime pagerinti mūsų santykius su Rusija. Tačiau labai prasta situacija Rytų Ukrainoje reikalauja aiškaus ir tvirto Rusijos veiksmų pasmerkimo“, – sakė N.Haley.
Ketvirtadienį Jungtinėse Tautose buvo surengtas skubus susitikimas dėl pablogėjusios situacijos Rytų Ukrainoje.
Ambasadorė savo kalbą pradėjo konstatuodama, jog pirmą kartą kreipdamasi į Saugumo Tarybą, ji, „deja“, yra priversta „pasmerkti agresyvius Rusijos veiksmus“. Ji tai pavadino ankstesnių JAV pareiškimu pakartojimu.
„Jungtinės Valstijos yra kartu su Ukrainos žmonėmis, kurie beveik trejus metus priversti kentėti dėl Rusijos okupacijos ir karinės intervencijos“, – pažymėjo N.Haley.
„Kol Rusija ir jos remiami separatistai negerbs Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo, ši krizė tęsis“, – pridūrė ji. Jungtinės Valstijos „toliau smerkia Rusijos vykdomą Krymo okupaciją ir ragina nedelsiant ją nutraukti“, pažymėjo ambasadorė.
N.Haley komentarai atitiko ankstesnės JAV administracijos pareiškimus šiuo klausimu. Tačiau Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas pareiškė pajutęs tono pasikeitimą. „Aš pajutau, kad tonas šiek tiek pasikeitė“, – sakė jis žurnalistams po Saugumo Tarybos posėdžio.
„Tai tik kelio pradžia ir reikia tikėtis, kad šis kelias atves prie kažko konstruktyvesnio“, – pridūrė V.Čiurkinas.
CNN rašo, kad N.Haley griežta retorika skiriasi nuo Donaldo Trumpo, kuris per rinkiminę kampaniją net buvo leidęs suprasti, kad galėtų pripažinti Krymą Rusijos dalimi, vėliau ne kartą kartojo, kad nori gerinti santykius su Rusija.
CNN šaltinių teigimu, Baltieji rūmai iš anksto žinojo, ką Jungtinėse Tautose pasakys N.Haley, jai dėl kalbos nedavė pastabų.
N.Haley griežta retorika skiriasi nuo Donaldo Trumpo, kuris per rinkiminę kampaniją net buvo leidęs suprasti, kad galėtų pripažinti Krymą Rusijos dalimi.
Praėjusią savaitę, prieš JAV ir Rusijos prezidentų pokalbį telefonu, buvo pasirodę pranešimų, kad D.Trumpas netrukus gali nuspręsti atšaukti sankcijas Rusijai. Pats D.Trumpas tuomet aiškino, kad apie tai kalbėti per anksti.
Ketvirtadienį JAV iždo departamentas, atliekantis finansų ministerijos funkcijas, sumažino sankcijų naštą Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FST). JAV iždo departamento tinklalapyje pasirodė nauji įsakymai, leidžiantys amerikiečių kompanijoms bendradarbiauti su saugumo tarnybomis eksporto ar licencijos gavimo klausimais. Šios išimtys galioja informacinių technologijų produkcijos srityje.
Abipusių kaltinimų lavina
Nuo sekmadienio smarkiai suintensyvėjusios kovos Avdijivkos apylinkėse pakurstė nerimą dėl humanitarinės krizės, nes atšiauriomis žiemos sąlygomis be šildymo ir vandens ten yra likę apie 20 tūkst. žmonių.
Per raketų ir minosvaidžių atakas žuvo mažiausiai 23 žmonės. „Šis smurto eskalavimas turi liautis“, – sakė N.Haley ir pažadėjo JAV paramą Minsko susitarimams, kurie buvo pasirašyti siekiant užbaigti konfliktą.
Ukraina ir Rusija apsikeitė kaltinimų lavina dėl atsakomybės už suintensyvėjusį smurtą.
Ukrainos ambasadorius Volodymyras Jelčenka kaltino Rusiją, kad ji trukdo atkurti elektros tiekimą į Avdijivką.
Nuo 2014 metų konfliktas Ukrainoje nusinešė jau beveik 10 tūkst. gyvybių. Daugiau nei 2 tūkst. aukų buvo civiliai žmonės.
„Tai yra dar vienas akivaizdus įrodymas, kad Kremlius siekia sukelti humanitarinę krizę Avdijivkoje, kaip Rusijos armija padarė Alepe“, – sakė ambasadorius, turėdamas galvoje Sirijos režimo pajėgų su Rusijos karine pagalba užimtą miestą.
V.Čiurkinas savo ruožtu kaltino Kijevą, esą jis kurso konfliktą, norėdamas pritraukti tarptautinį dėmesį ir sulaukti naujosios JAV administracijos paramos.
„Kijevas mėgina pasinaudoti susirėmimais, kuriuos jie patys pradėjo, kaip pretekstu pasitraukti iš Minsko susitarimų“, – aiškino jis.
Minsko susitarimuose, kurie buvo pasirašyti tarpininkaujant Prancūzijai ir Vokietijai, numatyta virtinė žingsnių konfliktui Rytų Ukrainoje užbaigti, tačiau jų įgyvendinimas stringa.
„Matyt, tokiu būdu Kijevas siekia, kad jų pačių išprovokuota krizė toliau liktų tarptautinėje darbotvarkėje, ir drauge stengiasi savo neprotinga konfrontacine politika įtraukti į tai naujai išrinktus valstybių vadovus“, – sakė V.Čiurkinas.
Nuo 2014 metų konfliktas Ukrainoje nusinešė jau beveik 10 tūkst. gyvybių. Daugiau nei 2 tūkst. aukų buvo civiliai žmonės.