Respublikonų dominuojamas Senatas 52 balsais prieš 48 paskyrė teisėją Amy Coney Barrett į visą gyvenimą einamas pareigas. Šis žingsnis aukščiausiąją JAV teismo instituciją pakreipia į dešinę, įtvirtina D.Trumpo palikimą teismų sistemoje ir žymi svarbia Amerikos konservatorių pergalę.
Senato balsavimas užbaigė daug ginčų kėlusį A.C.Barret skyrimo procesą ir padarė ją šeštąja konservatyvių pažiūrų Aukščiausiojo Teismo nare bei trečiu D.Trumpo pasiūlytu nariu į devynis narius turinčią instituciją.
„Tai įsimintina diena Amerikai, Jungtinių Valstijų Konstitucijai ir sąžiningai bei nešališkai teisinei valstybei“, – prezidentas pareiškė stovėdamas šalia A.C.Barrett priešais besišypsančius įstatymų leidėjus ir kitus dalyvius, susirinkusius Baltųjų rūmų Pietinėje pievelėje.
48 metų A.C.Barrett užtikrins stiprų konservatyvų D.Trumpo palikimą JAV teismų sistemoje. Prezidentas respublikonas per ketverius savo kadencijos metus taip pat yra paskyręs į federalinius teismus dešimtis jaunų dešiniųjų pažiūrų teisėjų.
Demokratai tūžo, kad nauja Aukščiausiojo Teismo narė buvo paskirta likus itin mažai laiko iki prezidento rinkimų, ir perspėjo, kad A.C.Barrett gali balsuoti, kad būtų atmestas istorinis 1973 metų sprendimas, saugantis moterų teisę į abortus, arba panaikinti sveikatos apsaugos priemones milijonams amerikiečių.
Tačiau A.C.Barrett, prisaikdinta per pirmadienį vakare surengtą ceremoniją, teigė, kad jos asmeniniai įsitikinimai bus atskirti nuo darbo teisme.
„Atliksiu savo darbą be jokios baimės ar šališkumo ir... darysiu tai nepriklausomai nuo abiejų politinių valdžių, rinkdamasi, kaip man atrodys tinkamiau“, – sakė ji.
Lūžio momentas?
A.C.Barrett paskyrimas likus vos aštuonioms dienoms iki lapkričio 3-iąją vyksiančių rinkimų yra neabejotina ir svarbi pergalė prezidentui, vykdančiam intensyvią rinkimų kampaniją vadinamosiose svyruojančiose valstijose ir bandančiam atgauti išblėsusį populiarumą prieš lemiamą dvikovą su demokratų kandidatu Joe Bidenu.
Visgi kol kas neaišku, ar šis paskyrimas gali tapti lūžio momentu respublikonų prezidentui, kurį jo varžovas kaltina apleidus kovą su COVID-19 pandemija. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad rinkėjai taip pat labai neigiamai vertina D.Trumpo atsaką į koronaviruso krizę.
Anksčiau pirmadienį atvykęs į Pensilvaniją, vieną iš vadinamųjų svyruojančių valstijų, galinčių nulemti prezidento rinkimų baigtį, D.Trumpas, nepaisydamas išaugusio sergamumo, tvirtino, kad pandemija atsitraukia.
„Mes tikrai esame per žingsnį“, – sakė jis per mitingą Alentaune.
Tačiau prezidentas aiškiai parodė savo apmaudą dėl sveikatos krizės poveikio jo perrinkimo viltims, kai socialiniame tinkle „Twitter“ pasiskundė dėl pandemijos nušvietimo žiniasklaidoje.
„COVID, COVID, COVID – ir taip iki pat Rinkimų“, – rašė jis.
A.C.Barrett paskyrimas trumpam praskaidrino nuotaiką D.Trumpui, tačiau virusas niekur nedingo.
Koronavirusas jau nusinešė daugiau kaip 225 tūkst. amerikiečių gyvybių, kai kuriose valstijose sergamumas toliau auga, o viltys, kad Kongresas iki rinkimų priims trilijonų dolerių finansinės pagalbos paketą pandemijos smarkiai sukrėstai JAV ekonomikai, beveik išblėso.
D.Trumpas toliau uoliai stengiasi demonstruoti ryžtingumą ir akcentuoja savo ekonominius laimėjimus. Anot jo, amerikiečiai turi galimybę pasirinkti tarp „D.Trumpo superatsigavimo ir J.Bideno nuosmukio.“
Prezidento pastangas įtikinti rinkėjus, kad Amerika laimi kovą prieš koronavirusą, apsunkino Baltųjų rūmų administracijos vadovas Markas Meadowsas, sekmadienį pripažinęs, kad „mes nesukontroliuosime pandemijos“, ir dabar dėmesys sutelktas į žalos sumažinimą.
M.Meadowso pareiškimas sulaukė kritikos iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinio direktoriaus Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso, įspėjusio, kad „pavojinga“ liautis bandyti išnaikinti virusą.
