Šis Senato balsavimas yra svarbi politinė pergalė prezidentui Barackui Obamai, kuris sveikatos sistemos pertvarką paskelbė pagrindiniu savo vidaus politikos prioritetu.
Įstatymo projektui dėl didžiausio masto JAV sveikatos politikos pertvarkos per keturis dešimtmečius per balsavimą pritarė 60 senatorių, prieš jį pasisakė 39 Senato nariai.
JAV viceprezidentas Joe Bidenas pirmininkavo balsavimui, per kurį 58 senatoriai demokratai ir du nepriklausomi įstatymų leidėjai lėmė, kad būtų žengtas dar vienas žingsnis, atveriantis galimybę B.Obamai pasirašyti šį istorinį įstatymą.
Galutinį Senato balsavimą buvo planuota surengti vėliau ketvirtadienį dieną, tačiau Kongreso aukštųjų rūmų vadovai sutiko perkelti jį į rytą, kad išvargę darbuotojai ir įstatymų leidėjai galėtų grįžti namo anksčiau prieš Kalėdų šventes, juolab, kad Vidurio Vakarų regione yra prognozuojami itin blogi orai.
Dabar Senatas ir Atstovų Rūmai, kurie savo projekto versiją patvirtino lapkričio 7–ąją, po Naujųjų metų pradės įtemptas derybas, kuriose turės parengti bendrą kompromisinį įstatymo projekto variantą. Jį patvirtinus, įstatymo projektas bus nusiųstas pasirašyti prezidentui.
B.Obama trečiadienį televizijos transliuotame interviu pažadėjo artimiausiomis savaitėmis asmeniškai rūpintis kompromisų paieškomis Kongrese.
„Tikimės, kad (Baltųjų rūmų) Vakarų sparne susirinks krūva žmonių, o aš pasiraitosiu rankoves ir skirsiu laiko prieš Kongresui pradedant plenarinę sesiją“, – sakė jis televizijai PBS.
Reforma, kurią B.Obama paskelbė pagrindiniu savo vidaus politikos prioritetu, bus didžiausio masto 2,5 trilijono dolerių vertės sveikatos priežiūros sistemos pertvarka nuo 1965–ųjų, kai buvo sukurta valstybės programa pagyvenusiems žmonėms „Medicare“.
Po reformos sveikatos draudimu turėtų būti aprūpinti 31 mln. iš maždaug 36 mln. šiuo metu jo neturinčių amerikiečių. Dauguma amerikiečių turės įsigyti sveikatos draudimą, o mažas pajamas gaunančioms šeimos bus skiriamos subsidijos, kad jos galėtų tai padaryti.
Tuo tarpu draudikai nebegalės atsisakyti apdrausti asmenį dėl jo sveikatos būklės iki draudimo sutarties sudarymo.
B.Obamai labai svarbus šio įstatymo projekto priėmimas, nes nuo jo sėkmės gali priklausyti prezidento politinė reputacija ir jo įstatymų leidybos darbotvarkė. Jis atidėjo trečiadienį turėjusias prasidėti atostogas Havajuose, norėdamas sulaukti galutinio balsavimo Senate rezultatų.
Visuomenėje vykstant aršiems debatams dėl sveikatos reformos, gyventojų pritarimas B.Obamos darbui prezidento poste daugumoje viešosios nuomonės apklausų smuktelėjo iki maždaug 50 procentų.
Demokratų vadovybė viliasi, kad Senatas ir Atstovų Rūmai suspės parengti bendrą galutinį įstatymo projekto variantą ir nusiųsti jį pasirašyti B.Obamai iki sausio pabaigoje numatyto prezidento metinio kreipimosi. Vis dėlto neaišku, ar bus suspėta tai padaryti, nes sveikatos sistemos reformos svarstymų procese ne kartą buvo vėluojama pagal nustatytus terminus.
Atstovų Rūmų ir Senato laukia nelengvos derybos – be kitų klausimų, jiems teks rasti kompromisą dėl valstybinio draudimo plano, kuris yra numatytas žemųjų rūmų parengtame reformos įstatymo projekte, tačiau neįtrauktas į Senato versiją, taip pat suderinti skirtingas pozicijas dėl mokesčių ir federalinių lėšų panaudojimo abortams.
Respublikonai sako, kad įstatymo projektas yra brangiai atsieisiantis ir smarkus įsibrovimas į sveikatos priežiūros sektorių, dėl kurio išaugs kainos, padidės biudžeto deficitas ir bus suvaržytos pacientų pasirinkimo galimybės.
Demokratai atsikerta, kad parengto įstatymo projekto įgyvendinimas atsieis mažiau nei 900 mlrd. JAV dolerių, kaip siekia B.Obama, ir nepadidins biudžeto deficito.
Nepartiniu principu sudaryta Kongreso biudžeto valdyba apskaičiavo, kad Senato parengto įstatymo projekto įgyvendinimas per dešimt metų kainuos 871 mlrd. dolerių ir sumažins biudžeto deficitą maždaug 132 mlrd. JAV dolerių. Tačiau kritikai teigia, kad planai dėl didėjančių biudžeto įplaukų ir mažėjančių kaštų gali taip ir likti tik popieriuje.
Daug mėnesių Kongresas beveik visą savo dėmesį skyrė sveikatos sistemos reformai, kuri išprovokavo audringus politinius kivirčus ir dėl kurios Senatas šią savaitę buvo priverstas surengti kelis balsavimus nakties metu ir paryčiais, kad darbas būtų užbaigtas iki Kalėdų, kaip siekė demokratai.
Respublikonai pripažino, kad šiuo metu jie neturi politinių galių užkirsti kelią planuojamai didelio masto reformai, tačiau įspėjo demokratus, kad už šiuos planus jiems teks sumokėti didelę politinę kainą ateinančių metų lapkritį vyksiančiuose kadencijos vidurio rinkimuose.
Nors Amerika yra turtingiausia pasaulio valstybė, ji vienintelė pramoninė šalis, kuri negarantuoja sveikatos priežiūros visiems piliečiams.
Jungtinėse Valstijose vieno asmens sveikatos priežiūrai skiriama daugiau nei dvigubai lėšų nei Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, tačiau šalis vis tiek atsilieka nuo kitų valstybių pagal žmonių vidutinės gyvenimo trukmės ir kūdikių mirtingumo rodiklius, nurodo Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
