Prezidentas Barackas Obama irgi ragina greitai paviešinti itin griežtas ataskaitos išvadas.
6,3 tūkst. puslapių dokumente apie tardymus, vykdytus per B.Obamos pirmtako George'o W.Busho paskelbtą „karą su teroru“, sukėlė itin didelę įtampą tarp CŽV ir ją prižiūrinčių Kongreso pareigūnų. Ataskaitoje pateikiama detalių apie vieną iš tamsiausių periodų per šios agentūros istoriją.
„Šios apžvalgos tikslas buvo atskleisti faktus, susijusius su slapta programa, o rezultatai buvo sukrečiantys“, – komiteto pirmininkė senatorė Dianne Feinstein sakė po balsavimo, kuriame nutarimas dėl ataskaitos paviešinimo buvo priimtas 11 balsų prieš tris.
„Ataskaita atskleidžia brutalumą, kuris sudaro ryškų kontrastą mūsų valstybės vertybėms. Ji įamžina dėmę mūsų istorijoje, kuriai niekada neturi būti leista pasikartoti“, – pridūrė ji.
Pastarasis balsavimas leidžia D.Feinstein pasiųsti Baltiesiems rūmams 400 puslapių vykdomąją santrauką ir pagrindines rekomendacijas. Pasak pareigūnų, B.Obama nori, kad dokumento išslaptinimas būtų „užbaigtas kiek įmanoma greičiau“.
Ataskaitoje daroma išvada, kad CŽV kelis metus klaidino vyriausybę ir visuomenę dėl programos ir pernelyg sureikšmino parodymus, išgautus iš įtariamųjų per tardymus slaptuose CŽV „juoduosiuose objektuose“, veikusiuose ne JAV teritorijoje.
„Uždraudęs tuos veiksmus, kai pradėjo kadenciją, prezidentas mano, kad šios programos nušvietimas padės Amerikos žmonėms suprasti, kas vyko praeityje, taip pat gali padėti mums judėti į priekį, kad nei viena administracija negalvotų surengti tokios programos ateityje“, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Caitlin Hayden.
Toje ataskaitoje daroma išvada, kad CŽV kelis metus klaidino vyriausybę ir visuomenę dėl tos programos ir pernelyg sureikšmino parodymus, išgautus iš įtariamųjų per tardymus slaptuose CŽV „juoduosiuose objektuose“, veikusiuose ne JAV teritorijoje, su ataskaita susipažinę pareigūnai sakė dienraščiui „The Washington Post“.
Pagal programą buvo tardomi daugiau nei 100 suimtųjų.
D.Feinstein išreiškė viltį, kad minėtas dokumentas bus redaguojamas „kiek įmanoma mažiau“, taip pat prognozavo, kad procesas užtruks bent mėnesį.
Senatorius Saxby Chamblissas, aukščiausias pareigas Žvalgybos komitete užimantis respublikonas, šį išsamų tyrimą kritikavo, sakydamas, jog jis buvo tik „laiko gaišimas“.
Tačiau jis nenoriai balsavo už sprendimą išslaptinti dalį ataskaitos, kad amerikiečiai patys galėtų įvertinti programos teisėtumą.
„Plačioji visuomenė turi teisę dabar sužinoti, kas buvo daroma ir kas (pateikiama) toje ataskaitoje, – S.Chamblissas sakė žurnalistams. – Turime tai palikti už savęs.“
Senato darbuotojai per penkerius metus išanalizavo daugiau nei 6 mln. puslapių apimties medžiagą, rengdami ataskaitą, kuri tapo vienu iš kruopščiausiai atliktų priežiūros projektų per JAV Kongreso istoriją.
Trys iš septynių šio komiteto respublikonų balsavo prieš paviešinimą – tarp jų senatoriai Marco Rubio ir Jimas Rischas, kurie piktinosi, kad minėta ataskaita yra brangus ir išpūstas reikalas, galintis sukelti mirtinos ir diplomatinės žalos, jeigu būtų paskelbtas.
JAV valstybės departamentas ir Amerikos sąjungininkai perspėjo, kad paviešinus tą informaciją, „gali būti sukeltas pavojus Amerikos diplomatų ir piliečių gyvybėms užsienyje, taip pat gali būti pakenkta JAV ryšiams su kitomis šalimis“, sakoma M.Rubio ir J.Rischo pranešime.
Pagal kalinimo ir tardymų programą, pradėtą po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų prieš Jungtines Valstijas, buvo naudojami „griežtesni tardymo metodai“, įskaitant imituojamą skandinimą, kurį B.Obama ir kiti prilygino kankinimams.
Senato darbuotojai per penkerius metus išanalizavo daugiau nei 6 mln. puslapių apimties medžiagą, rengdami ataskaitą, kuri tapo vienu iš kruopščiausiai atliktų priežiūros projektų per JAV Kongreso istoriją.
Žvalgybos komiteto nutarimą giria žmogaus teisių organizacijos, kurios pageidauja, kad būtų paviešinta visa ataskaita ir būtų nutraukti, anot nevyriausybinės organizacijos „Human Rights First“, „netikri debatai dėk žiaurumo teisėtumo ir veiksmingumo“.
„Sprendimas taikstytis su kankinimais buvo grindžiamas nuostata, kad imituojamas skandinimas, trukdymas miegoti, (laikymas) įtemptose pozose ir kiti pažeidimai yra veiksmingos, išgaunant informaciją, reikalingą amerikiečių gyvybėms apsaugoti“, – sakė „Human Rights First“ pirmininkė Elisa Massimino.
„Ši ataskaita parodys, jog ta nuostata yra klaidinga“, – pabrėžė ji.
