JAV Senato komitetas pritarė M.Garlando kandidatūrai į generalinio prokuroro pareigas

JAV Senato Teismų komitetas pirmadienį pritarė prezidento Joe Bideno pasiūlytai Merricko Garlando kandidatūrai į generalinio prokuroro pareigas.
Merrickas Garlandas
Merrickas Garlandas / „Scanpix“/„SIPA“ nuotr.

Per balsavimą už gerbiamo Vašingtono Apeliacinio teismo teisėjo kandidatūrą pasisakė 15 komiteto narių, prieš balsavo septyni.

2016 metais M.Garlandas buvo siūlomas kandidatu į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, tačiau jo kandidatūros svarstymo procesą įšaldė respublikonai, siekę į atsilaisvinusią vietą paskirti konservatyvių pažiūrų teisėją.

Pirmadienį M.Garlando kandidatūrą palaikius keliems respublikonams, jis faktiškai užsitikrino Senato pritarimą jo paskyrimui vadovauti Teisingumo departamentui. Kongreso aukštuosiuose rūmuose respublikonai ir demokratai turi po 50 vietų.

„Ketinu už jį balsuoti. Viliuosi, kad man neteks nusivilti“, – sakė Teismų komiteto narys, respublikonų senatorius Chuckas Grassley.

Senatas dėl M.Garlando paskyrimo gali balsuoti dar šią savaitę.

68 metų M.Garlandas yra gerbiamas nuosaikiai liberalių pažiūrų teisėjas.

Jis užėmė aukštą postą Teisingumo departamente, kai prieš beveik 24 metus buvo paskirtas teisėju.

Praėjusią savaitę per jo kandidatūros svarstymą M.Garlandas sakė, kad jei bus paskirtas generaliniu prokuroru, svarbiausias jo prioritetas bus kova su vidaus ekstremizmu.

Po buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo radikaliai nusiteikusių šalininkų sausio 6 dieną surengto JAV Kapitolijaus šturmo M. Garlandas sakė, kad dabar kraštutinių dešiniųjų ekstremizmas paplitęs labiau nei tuomet, kai jis tyrė 168 gyvybes nusinešusį federalinio pastato susprogdinimą Oklahoma Sityje 1995 metais.

Anot jo, nuo tos atakos prie D.Trumpo šalininkų surengto Kapitolijaus šturmo veda tiesi linija.

Kandidatas taip pat žadėjo dėti pastangas, kad Teisingumo departamentas būtų apolitiškas. D.Trumpas buvo ne kartą kaltintas bandymais kištis į departamento darbą.

M.Garlandas sakė, kad vienas iš „skubių“ departamento uždavinių yra užtikrinti vienodą teisingumą mažumoms ir kitų rasių žmonėms, veikiausiai pirmiausia galvoje turėdamas su rasine diskriminacija kovojantį judėjimą „Juodųjų gyvybės svarbios“ (Black Lives Matter, BLM).

Mažumos vis dar susiduria su diskriminacija būsto, švietimo ir darbo srityse, jaučia neproporcingai didelį koronaviruso pandemijos ir klimato kaitos poveikį, komitetui sakė M.Garlandas.

„1957 metų Pilietinių teisių aktu buvo įkurtas Departamento Pilietinių teisių skyrius, kurio misija – „puoselėti visų amerikiečių, ypač pažeidžiamiausių mūsų visuomenės narių, pilietines ir konstitucines teises, – sakė M.Garlandas. – Ši misija išlieka neatidėliotina, nes dar neturime vienodo teisingumo.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs