Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby patvirtino Pietų Korėjos skaičiavimus, kad vos per savaitę Kursko pasienio srityje, kurioje Ukraina nuo rugpjūčio vykdo puolimą, žuvo arba buvo sužeista apie 1 tūkst. Pchenjano karių.
Išsigandę kariai, kuriuos Pchenjanas yra pasiuntęs, kad sustiprintų Rusijos pajėgas, verčiau nusižudo, nei rizikuoja patekti į nelaisvę, žurnalistams sakė J.Kirby.
„Dabartiniais mūsų vertinimais, Šiaurės Korėjos pajėgos vykdo masinius desantinius puolimus prieš ukrainiečių pozicijas Kursko srityje ir ši žmonių bangų taktika, kurią matome, iš tikrųjų nėra tokia veiksminga“, – sakė J.Kirby.
„Tiesą sakant, mūsų vertinimu, dėl jos [šios taktikos] šios Šiaurės Korėjos pajėgos patyrė didelių nuostolių. Mūsų skaičiavimais, iki šiol, vien per pastarąją savaitę, per šias konkrečias kovas, jų nuostoliai siekia daugiau nei 1 tūkst. žuvusiųjų ar sužeistųjų“, – pažymėjo jis.
Pchenjanas Rusijos pajėgoms paremti atsiuntė tūkstančius karių ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra apskaičiavęs, kad beveik 3 tūkst. iš jų jau žuvo arba buvo sužeisti.
Pietų Korėjos žvalgybos tarnyba nurodo mažesnį – 1 tūkst. – žuvusiųjų arba sužeistųjų skaičių ir teigia, kad tokius didelius nuostolius galėjo lemti nepažįstama mūšio aplinka ir tai, kad jie neturi pajėgumų atremti bepiločių lėktuvų atakas.
„Akivaizdu, kad Rusijos ir Šiaurės Korėjos kariniai vadovai šiuos karius laiko ištekliais, kurių, jais pasinaudojus, galima atsikratyti, ir įsako jiems rengti beviltiškas atakas prieš Ukrainos gynybą“, – sakė J.Kirby.
„Atrodo, kad šie Šiaurės Korėjos kariai yra labai indoktrinuoti ir veržiasi į atakas net tada, kai akivaizdu, kad tos atakos yra bergždžios“, – kalbėjo jis.
„Taip pat turime pranešimų apie Šiaurės Korėjos karius, kurie, užuot pasidavę Ukrainos pajėgoms, veikiau atima sau gyvybę, greičiausiai bijodami keršto savo šeimoms Šiaurės Korėjoje, jei būtų paimti į nelaisvę.“
Pietų Korėjos kariuomenė mano, kad Šiaurės Korėja siekia modernizuoti savo konvencinio karo pajėgumus, pasinaudodama Rusijos kare įgyta kovine patirtimi.
Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida penktadienį pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusiuntė naujametinę žinutę Šiaurės Korėjos vadovui Kim Jong Unui, kurioje teigiama, kad „dvišaliai mūsų šalių ryšiai po birželį Pchenjane įvykusių derybų sustiprėjo“.
Svarbus gynybos paktas įsigaliojo anksčiau šį mėnesį, šalims apsikeitus ratifikavimo dokumentais.
Šią vasarą V.Putinas sveikino tą susitarimą kaip „proveržio dokumentą“.
Šiaurės Korėja ir Rusija sustiprino savo karinius ryšius po Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.
