Senato žvalgybos komiteto pirmininkė Dianne Feinstein sakė esanti įsitikinusi, jog prezidentas Barackas Obama palaikys jos iniciatyvą, pagal kurią taip pat numatoma uždrausti dėtuves, kuriose telpa daugiau nei dešimt šovinių.
„Ketinu pateikti Senatui – ir tas pats projektas bus pateiktas (Atstovų) Rūmams – teisės aktą, uždraudžiantį kovinius šaunamuosius ginklus“, – Kalifornijos įstatymų leidėja sakė televizijos NBC laidai „Meet the Press“.
D.Feinstein sakė greitai įvardysianti įstatymo, kurio projektas bus teikiamas Atstovų Rūmams, autorius. Ji taip pat žadėjo, kad šis kruopščiai parengtas teisės aktas bus pateiktas svarstyti pirmąją naujos sudėties Kongreso darbo dieną.
„Įstatymas bus“, – pabrėžė ji.
„Jis uždraus parduoti, gabenti, importuoti ir laikyti (kovinius šaunamuosius ginklus). Ne atgaline, o vėlesne data. Jis taip pat uždraus dideles dėtuves, šovinių diskus ir juostas, turinčias daugiau nei 10 šovinių“, – pridūrė senatorė.
Paklausta, ar B.Obama, kuris nesugebėjo per savo pirmąją kadenciją sugriežtinti ginklų kontrolės, nors per tą laikotarpį buvo įvykdytos kelios didelį atgarsį sukėlusios masinės šaudynės, palaikys šią iniciatyvą, D.Feinstein atsakė: „Tikiu, kad palaikys.“
20-metis Adamas Lanza, paėmęs savo motinos teisėtai įsigytą pusiau automatinį .223 kalibro šautuvą „Bushmaster“, praeitą penktadienį įsiveržė į Sendi Huko pradinę mokyklą Konektikuto valstijos mieste Niutaune ir nušovė ten 26 žmones, įskaitant 20 vaikų, kuriems tebuvo 6-7 metai.
Kai kurios iš jo aukų buvo peršautos iki 11 kartų.
Ši tragedija daugeliui amerikiečių sukėlė pasipiktinimą dėl įstatymų, leidžiančių civiliams teisėtai įsigyti šaunamųjų ginklų, kurie faktiškai tinkami tik koviniame veiksmams.
Savo ruožtu Niujorko meras Michaelas Bloombergas, vienas iš aktyviausių griežtesnės ginklų kontrolės šalininkų, paragino B.Obamą imtis veiksmų.
Federalinis kovinių šaunamųjų ginklų draudimo įstatymas, įsigaliojęs 1994 metais, nustojo galioti 2004 metais, o pastangos jį pratęsti buvo nesėkmingos. B.Obama palaikė pasiūlymus atgaivinti šį teisės aktą, kai siekė prezidento posto 2008 metais, tačiau vėliau nelaikė šio uždavinio prioritetu.
Keliose svyruojančiose valstijose, kurios nulėmė B.Obamos perrinkimą praeitą lapkritį, tarp jų Ohajuje ir Virdžinijoje, svarų balsą turi liberalios ginklų kontrolės šalininkai, tvirtai pasisakantys už JAV konstitucijoje įtvirtintą „teisę nešiotis ginklus“.
Ginklų lobistai, vadovaujami Nacionalinės šaunamųjų ginklų asociacijos (NRA), yra gera finansuojami ir įtakingi veikėjai Vašingtone. Jie argumentuoja, kad nestabilios psichikos asmenys bet kokiu atveju ras galimybę įvykdyti siaubingų nusikaltimų, o esminių Amerikos laisvių suvaržymas nieko neduos.
Kiti pateikia Anderso Behringo Breiviko pavyzdį, pabrėždami, kad šis ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas sugebėjo nužudyti 77 žmones Norvegijoje, kurioje galioja daug griežtesni ginklų kontrolės įstatymai negu Jungtinėse Valstijose.
Dar vienas dažnai girdimas konservatyviųjų amerikiečių argumentas – kad ginklai yra neišvengiami, todėl vienintelė galimybė apsaugoti žmonės – geriau apginkluoti apmokytus profesionalus, kurie saugotų jautrias vietas, tokias kaip mokyklos ir prekybos centrai.
Griežtesnės ginklų kontrolės šalininkai nepritaria tokiai logikai ir tvirtina, kad bet kokiu atveju būtų protinga uždrausti kovinius ginklus ir didelės talpos šovinių dėtuves.
Savo ruožtu Niujorko meras Michaelas Bloombergas, vienas iš aktyviausių griežtesnės ginklų kontrolės šalininkų, paragino B.Obamą imtis veiksmų.
„Manau, prezidentui laikas atsistoti ir vadovauti. Ir pasakyti šiai šaliai, ką turėtume padaryti, – jis sakė laidos “Meet the Press„ vedėjui Davidui Gregory. – Jo darbas – ne vien būti geranoriškam. Jo darbas – apsaugoti Amerikos visuomenę.“
Kad D.Feinstein siūlomas kovinių ginklų draudimas būtų priimtas susipriešinusio Kongreso, jį turėtų palaikyti respublikonų vadovybės Atstovų Rūmuose ir galbūt taip pat Senate. Tačiau dauguma Kongreso respublikonų yra nusistatę prieš griežtesnius ginklų kontrolės įstatymus.
