Kyjive viešint Jungtinių Tautų vadovui Rusija įvykdė raketų ataką, vienas žmogus žuvo

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) tiria Ukrainos pranešimą, kad raketa praskrido tiesiai virš atominės elektrinės, skelbia „Sky News“.

TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi sakė, kad Kyjivo vyriausybė oficialiai informavo organizaciją, jog balandžio 16 d. raketa praskrido virš objekto netoli Južnoukrainsko miesto, esančio į pietus nuo Kyjivo. 

„Jei tokia raketa būtų nuklydusi, ji galėjo turėti didelį poveikį elektrinės fiziniam vientisumui ir sukelti branduolinę avariją“, – sakoma R.Grossi pareiškime. 

TATENA vadovas nenurodė, kas paleido raketą.

Rusijos kariuomenė atakavo Chmelnyckio regioną iš oro. Nukentėjusiųjų nebuvo, pranešė Chmelnyckio regiono valstybinės administracijos vadovas Serhijus Hamalijus.

„Šį vakarą priešas vėl užpuolė mūsų valstybę per oro pavojaus signalą. „Rusijos pasaulio“ raketos nepamiršo Chmelnyckio regiono. Buvo suduotas raketinis smūgis infrastruktūros objektui“, – sakė jis.

Administracijos vadovas pažymėjo, kad okupantai smogė vienai iš Chmelnyckio srities Šepetivkos rajono teritorinių bendruomenių, tačiau detalių neatskleidė. 

Smūgio padariniai yra šalinami. Dėl apšaudymo kilęs gaisras jau užgesintas.

„Aukų nėra!“ – paskelbė S.Hamalijus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad ketvirtadienį į Kyjivą atskriejo penkios raketos.

„Šiandien – iš karto po mūsų (V.Zelenskio ir JT generaliniu sekretoriaus Antonio Guterreso) derybų Kyjive – į miestą atskrido Rusijos raketos. Penkios raketos. Tai daug ką pasako apie tikrąjį Rusijos požiūrį į pasaulines institucijas. Apie Rusijos vadovybės bandymą pažeminti JT ir viską, ką ši organizacija simbolizuoja. Tai reiškia, kad į tai reikia reaguoti labai stipriai. Rusijos raketų smūgiai Ukrainoje – Kyjive, Fastive, Odesoje, Chmelnickio ir kituose miestuose – dar kartą įrodo: atsipalaiduoti dar negalima. Negalime manyti, kad karas jau baigėsi. Mes vis dar turime kovoti. Vis dar turime sutriuškinti okupantus“, – sakė jis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Prezidentas taip pat sakė, kad šiandien Rusijos kariuomenė tęsė puolimą mūsų šalies rytuose, Donbase, ir bando veržtis į pietinius regionus.

Sostinės meras Vitalijus Klyčko pranešė apie du smūgius Kyjivo Ševčenkovskio rajone.

Be to, Kyjivo regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Pavliukas pareiškė, kad Rusijos okupantai surengė raketinę ataką prieš Kyjivo regiono Fastivo bendruomenės teritoriją.
 

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos žinutėje „Telegram“ programėlėje rašoma, kad Kyjive dėl priešo apšaudymo „iš dalies sugriautas gyvenamasis namas“.

Apie gaisrus, kilusius dėl apšaudymo, pranešta 20.13 val. vietos laiku sostinės Ševčenkovskio rajone.

Gaisras 25 aukštų pastate buvo užgesintas 21:25 val. po to, kai išdegė 100 kvadratinių metrų plotas ir buvo „iš dalies sunaikinti“ 1-asis ir 2-asis aukštai.

„Preliminariais duomenimis, išgelbėti penki žmonės, dešimt buvo sužeista“, – pranešė vyriausybinė agentūra, pridūrusi, kad šie duomenys dar tikslinami.

„Scanpix“/AP nuotr./Ketvirtadienio vakarą Kyjivą sukrėtusi raketų ataka

Ketvirtadienio vakarą Kyjive nugriaudėjo du sprogimai – mieste viešint Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui, Rusija į miestą paleido dvi raketas. Pirminiais duomenimis, į miestą pataikė dvi raketos, viena – į karinį objektą, kita – į gyvenamąjį namą.

Nuotraukų galerijoje – miestą sukrėtusios raketų atakos padariniai:

Ketvirtadienio vakarą Kyjivą sukrėtusi raketų ataka

+3

JAV patvirtino lendlizą Ukrainai – tai reiškia, kad į Ukrainą palengvintomis sąlygomis ir greičiau bus tiekiami ginklai, transportas ir maistas, pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.

Pasak A.Jermako, dokumento tekste kalbama apie tai, kad JAV prezidentui suteikiami platesni įgaliojimai perduoti ar išnuomoti gynybos priemones Ukrainai, siekiant „apsaugoti civilius gyventojus nuo Rusijos karinės invazijos“ ir kitais tikslais.

Kanados krašto apsaugos ministrė Anita Anand ketvirtadienį per spaudos konferenciją Pentagone po susitikimo su gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu patvirtino, kad Kanados karinių pajėgų kariai taip pat moko ukrainiečius naudotis haubicomis – tolimojo nuotolio ginklais.

„Mes padidinome savo paramą, pristatydami Ukrainos pajėgoms haubicas M777, ir galiu patvirtinti, kad Kanados kariai dabar moko savo kolegas ukrainiečius naudotis šiais ginklais“, – spaudos konferencijoje sakė A.Anand.

Ketvirtadienio vakarą Odesos priešlėktuvinė gynyba numušė tris priešo sparnuotąsias raketas, pranešė Odesos srities valstybinės administracijos vadovas Maksimas Marčenka.

„Mūsų priešlėktuvinės gynybos daliniai tiesiogine to žodžio prasme ką tik numušė tris priešo raketas danguje virš Odesos, kurios skriejo žudyti civilių gyventojų. Dėkoju mūsų kariams už nepriekaištingą darbą“, - sakė jis.

M.Marčenka taip pat sakė, kad praėjusią naktį priešas bandė atlikti infrastruktūros žvalgybą iš oro, naudodamas droną, tačiau ir jį numušė mūsų priešlėktuvinės gynybos daliniai.

Pietų operatyvinė vadovybė pranešė, kad Odesos regionui buvo smogta naudojant strateginę aviaciją, paleidus tris sparnuotąsias raketas „Kalibr“. 

Pagrindinės Europos žmogaus teisių organizacijos parlamentinis organas priėmė rezoliuciją, kurioje ragina visas valstybes nares ir stebėtojas įsteigti tarptautinį baudžiamąjį tribunolą, turintį įgaliojimus tirti ir persekioti Rusijos politikus ir karius, įtariamus karo nusikaltimais Ukrainoje, skelbia CNN.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) ketvirtadienį savo pareiškime nurodė, kad vienbalsiai priėmė rezoliuciją „skubiai įsteigti ad hoc tarptautinį baudžiamąjį tribunolą, kuriam būtų suteikti įgaliojimai tirti ir persekioti agresijos nusikaltimą, kurį, kaip įtariama, įvykdė Rusijos Federacijos politinė ir karinė vadovybė“.  

Asamblėją sudaro 324 parlamentarai iš 47 Europos Tarybos valstybių narių nacionalinių parlamentų. Europos Taryba – nepainioti su Europos Sąjungos Taryba – yra pagrindinė žemyno žmogaus teisių organizacija.

„Asamblėja pasibaisėjusi plačiai paplitusiais pranešimais apie prievartavimą ir kankinimus kaip karo ginklus“, – priduriama joje.  
Jie siūlo, kad ji būtų įsteigta Strasbūre, galbūt bendradarbiaujant su Europos žmogaus teisių teismu.  

Ketvirtadienį Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas paragino atidaryti evakuacijos koridorius Ukrainos Mariupolio mieste, sakydamas, kad apgultas miestas yra „krizė krizėje“, skelbia CNN.

 „Šiandien Mariupolio gyventojams labai reikia tokio požiūrio. Mariupolis yra krizė krizėje“, – sakė A.Guterresas Kyjive, kalbėdamas spaudos konferencijoje kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kyjive lankosi JT vadovas Antonio Guterresas

„Tūkstančiams civilių gyventojų reikia gyvybes gelbstinčios pagalbos. Daugeliui senyvo amžiaus žmonių reikia medicininės priežiūros arba jie yra ribotai judrūs, jiems reikia evakuacijos kelio iš apokalipsės“, – pridūrė jis.  

JT vadovas ketvirtadienį susitiko su V.Zelenskiu ir Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba po vizito Maskvoje, kur antradienį susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. 

A.Guterresas paminėjo savo susitikimą su V.Putinu ir sakė, kad Rusijos prezidentas „iš principo“ sutiko, kad Jungtinės Tautos ir tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas dalyvautų evakuojant civilius Mariupolio plieno gamykloje „Azovstal“.  

Jis pridūrė, kad su V.Zelenskiu „intensyviai diskutavo“, kad evakuacija iš Mariupolio taptų realybe.  

Žinutėje Ukrainos žmonėms A.Guterresas sakė norintis, kad jie žinotų, jog „pasaulis jus mato, girdi ir žavisi jūsų atsparumu bei ryžtu“. 

„Taip pat žinau, kad solidarumo žodžių nepakanka. Esu čia tam, kad atkreipčiau dėmesį į poreikius vietoje ir padidinčiau operacijų mastą“, – tęsė jis.  

Jis sakė, kad JT Saugumo Taryba „nepadarė visko, kas nuo jos priklausė, kad užkirstų kelią šiam karui ir jį užbaigtų“ ir kad ši nesėkmė yra „didelio nusivylimo, nusivylimo ir pykčio šaltinis“. 

Per spaudos konferenciją su A.Guterresu V.Zelenskis sakė tikįs, kad JT generalinio sekretoriaus misija bus veiksminga evakuojant civilius Mariupolyje. 

„Svarbu, kad sekretorius iškėlė civilių evakuacijos iš Mariupolio klausimą, – sakė V.Zelenskis, – Ukraina pasirengusi nedelsiant surengti derybas dėl žmonių evakuacijos iš plieno gamyklos, taip pat užtikrinti, kad būtų įgyvendinti visi susitarimai, kurie bus pasiekti.“

V.Zelenskis taip pat sakė: „Manome, kad dalis generalinio inspektoriaus misijos būtų veiksminga, ir esame pasirengę ją paremti visais įmanomais klausimais.“

Anksčiau JT vadovas lankėsi Borodiankos mieste ir „išreiškė liūdesį matydamas ten sugriautus pastatus“, kaip sakė generalinio sekretoriaus atstovo spaudai pavaduotojas Farhanas Haqas.

„Jis pridūrė, kad karas yra absurdas XXI amžiuje. Karas yra blogis. Ir kai matome tokias situacijas, mūsų širdis, žinoma, lieka su aukomis“, – sakė F.Haqas.

Ukrainos kariuomenė visiškai susigrąžino Kutuzivkos kaimo Charkivo srityje kontrolę, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Priešas Belgorodo srities teritorijoje Slobožansko kryptimi dislokavo iki penkių priešraketinės gynybos sistemų „Iskander-M“ divizionų. Priešas toliau pergrupuoja savo pajėgas“, – rašoma pranešime.

Generalinio štabo duomenimis, dėl didelių personalo ir karinės įrangos nuostolių priešas išvedė bataliono taktinę oro desanto karių grupę, kad atkurtų kovinį veiksmingumą Rusijoje.

Be to, Rytų karinės apygardos 29-osios armijos padalinių bataliono taktinė grupė iš Rusijos Belgorodo srities teritorijos buvo perkelta į Charkivo sritį.

Generalinis štabas skelbia, kad Rusija tęsia oro žvalgybą bepiločiais orlaiviais.

„Priešų daliniai bandė pulti Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas Bražkivkos ir Dolgenkojės kryptimis. Jiems nepasisekė, jie patyrė nuostolių ir pasitraukė. Okupantai taip pat nesėkmingai bandė perimti pagrindinių didžiosios Kamyševos objektų kontrolę“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Ukrainos karinė technika bus remontuojama Bulgarijoje esančiose gamyklose. Taip bus užtikrintas remonto greitis ir kokybė, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per bendrą brifingą su Bulgarijos ministru pirmininku Kyrylo Petkovu, kuris atvyko į Kyjivą su delegacija.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Šiandien pokalbio su Bulgarijos ministru pirmininku metu buvo inicijuotas bendradarbiavimas remontuojant Ukrainos karinę įrangą Bulgarijos gamyklose. Esu įsitikinęs, kad toks bendradarbiavimas bus naudingas tiek Bulgarijos įmonėms, tiek Bulgarijos ekonomikai, o mums svarbu kokybė ir terminai“, – sakė V.Zelenskis.

Anksčiau Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas pareiškė „kategorišką ne“ ginklų tiekimui Ukrainai. Pasak jo, tai reikštų tiesioginį įsitraukimą į „konfliktą“. R.Radevas pabrėžtinai vengė žodžio „karas“.

Ketvirtadienį Rusijos Belgorodo mieste girdėti du sprogimai, „Reuters“ pranešė du liudininkai.

Sprogimai buvo girdimi pietinėje miesto dalyje, tačiau iš karto nebuvo aišku, kas juos sukėlė ir ar yra nukentėjusiųjų ar žalos, skelbia „Sky News“.

Kremlius pastarosiomis dienomis pranešė apie, jo teigimu, Ukrainos pajėgų išpuolius Belgorode ir kituose pietiniuose regionuose, kurie ribojasi su Ukraina.

Trečiadienį Belgorode, Staraja Nelidovkos kaime, pasigirdo sprogimas, o regione užsidegė šaudmenų sandėlis.

Anksčiau šį mėnesį Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas teigė, kad į degalų sandėlį smogė du Ukrainos kariniai sraigtasparniai, kai jie nedideliame aukštyje kirto sieną su Rusija.

Ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova apkaltino Vakarus atvirai raginant Kyjivą pulti Rusiją ir perspėjo jį „nebandyti mūsų kantrybės“. 

Jungtinės Valstijos turi „informacijos, kad Rusijos tolesnės invazijos į Ukrainą planai apima prievartinę Ukrainos demokratiškai išrinktos vyriausybės kapituliaciją, įskaitant visų Ukrainos vietos savivaldos institucijų paleidimą“, ketvirtadienį pareiškė JAV ambasadorius prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Michaelas Carpenteris, skelbia CNN.

„Rusijos pareigūnai ir vadinamieji „separatistai“ rengia naujos vyriausybės ir naujos konstitucijos planus, – teigiama M.Carpenterio pastabų stenogramoje. – Šis planavimas apima moratoriumą, draudžiantį teisėtiems Ukrainos lyderiams ir tiems, kurie remia teisėtą Ukrainos vyriausybę, užimti bet kokius vadovaujančius postus.“

Vadindamas šį žingsnį „tiesiai iš Rusijos vadovėlio“, jis taip pat paminėjo Kremliaus planus „surengti fiktyvius referendumus“ Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse, „beviltiškai bandant įteisinti savo neteisėtą invaziją ir įtvirtinti šių teritorijų kontrolę“.

Kalbėdamas ESBO Nuolatinėje taryboje D.Carpenteris sakė, kad JAV gauna patikimų pranešimų, jog Rusija perkelia ir sulaiko vietinius gyventojus stovyklose ir žiauriai juos tardo, siekdama išsiaiškinti jų ryšius su Ukrainos vyriausybe ar nepriklausoma žiniasklaida.

Jis pridūrė, kad pasaulis turėtų tikėtis, jog tai intensyvės.

„Gaunama nerimą keliančių pranešimų, kad įtariamieji tokiais ryšiais yra mušami arba kankinami prieš perkeliant juos į vadinamąją „Donecko liaudies respubliką“, kur jie, kaip pranešama, dingsta arba yra nužudomi, – sakė M.Carpenteris. – Pranešimai rodo, kad daugelis šiose filtravimo stovyklose apklausą „praėję“ civiliai gyventojai perkeliami į Rusiją arba Rusijos kontroliuojamą Donbasą, taip pat ir per Baltarusiją.“
 

Pasak aukšto rango JAV gynybos pareigūno, JAV vertina, kad Rusijos pajėgos Donbaso regione daro „lėtą ir netolygią“ bei „laipsnišką“ pažangą, iš dalies dėl ukrainiečių pasipriešinimo ir nuolatinių logistikos problemų, skelbia CNN.

„Donbase vis dar daug kas vyksta pirmyn ir atgal, kalbant apie abiejų pusių atvirai įgytą ir (arba) prarastą teritoriją“, – sakė pareigūnas per pokalbį su žurnalistais.

Pareigūnas sakė, kad Rusija dabar Ukrainoje turi 92 batalionų taktines grupes, o praėjusią savaitę jų buvo 85.

Tačiau pareigūnas taip pat sakė, kad tebesitęsiantys „logistikos ir palaikymo sunkumai“ neleidžia Rusijos pajėgoms bet kurią dieną padaryti didesnės nei „kelių kilometrų ar kelių kilometrų pažangos vien dėl to, kad jos nenori per daug išbėgti į priekį už savo logistikos ir palaikymo linijų“.

Rusija daro tam tikrą pažangą į rytus ir pietus nuo Iziumo, tačiau vis dar susiduria su Ukrainos pajėgų pasipriešinimu, sakė pareigūnas.

Pareigūnas sakė, kad JAV pastebėjo, jog pietuose kai kurios Rusijos pajėgos palieka apgultą Mariupolio miestą ir juda į šiaurės vakarus Zaporižios link, nors Mariupolis vis dar nepasidavė Rusijai, kaip rodo tebesitęsiantys Rusijos smūgiai miestui. 

Pareigūnas sakė, kad nuo vasario mėn. invazijos pradžios Rusija prieš Ukrainą jau paleido daugiau kaip 1 900 raketų.

Pasak aukšto rango JAV gynybos pareigūno, Rusijos pajėgos vis dar susiduria su „emocinės būklės ir sanglaudos problemomis“, ypač dėl to, kad savo batalionų taktinėms grupėms, kurias siunčia atgal į Donbaso regioną, sustiprinti naudoja šauktinius.

„Turime tam tikrų išankstinių požymių, kad nors šauktinių moralė iš pradžių yra aukšta, nes jie maitinosi Rusijos propaganda, tačiau netrukus, kai jie pradeda kovoti ir susiduria su Ukrainos pasipriešinimu, ta moralė išblėsta“, – sakė pareigūnas per pokalbį su žurnalistais.
 

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas yra pasirengęs paremti Ukrainą prieš Rusijos invaziją kare, kuris gali „užsitęsti ir trukti mėnesius ir metus“, skelbia CNN.

„Mes ir toliau darysime maksimalų spaudimą [Rusijos] prezidentui [Vladimirui] Putinui, kad jis užbaigtų karą, taikydami sankcijas, teikdami ekonominę paramą, taip pat karinę paramą Ukrainai, ir turime būti pasirengę ilgam laikui“, – sakė J.Stoltenbergas Briuselyje vykstančiame NATO jaunimo viršūnių susitikime. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

„Situacija Ukrainoje yra labai nenuspėjama ir trapi. Tačiau visiškai įmanoma, kad šis karas užsitęs ir tęsis mėnesius ir metus“, – tęsė jis.  

J.Stoltenbergas taip pat sakė, kad NATO sąjungininkai rengiasi padėti Kijevui pereiti nuo „senos sovietinių laikų įrangos prie modernesnių standartinių ginklų ir sistemų“, tačiau pridūrė, kad tam „reikės daugiau mokymų“. 

Jungtinės Valstijos ir kai kurios Europos šalys, įskaitant Nyderlandus ir Prancūziją, neseniai paskelbė, kad tieks Ukrainai haubicų, tolimojo nuotolio ginklų, kad padėtų apsiginti nuo Rusijos.  

Vokietija pareiškė, kad tieks Ukrainai priešlėktuvinius tankus, taip bandydama atremti kritiką, kad vyriausybė vangiai aprūpina karo nualintą šalį karine įranga.  

Trečiadienį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė, kad jie rems Ukrainos kariuomenę teikdami „mokymus ir techninę priežiūrą“. 

A.Baerbock pridūrė, kad Vokietija nusprendė neskelbti visų anksčiau Ukrainai siųstų ginklų. „Mes tiekėme prieštankinius ginklus, „Stinger“ ir daug kitų ginklų, apie kuriuos viešai nekalbėjome“, – sakė užsienio reikalų ministrė. 

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss savo pagrindinėje kalboje trečiadienį ragino palaikyti Jungtinę Karalystę siųsti karo lėktuvus ir kitus sunkiuosius ginklus.    

„Sunkioji ginkluotė, tankai, lėktuvai – kasame giliai į savo atsargas, didiname gamybą. Turime visa tai padaryti“, – sakė L.Truss.  

„Dėl mūsų sankcijų Rusija jau susidūrė su pirmuoju per šimtmetį išorinės skolos įsipareigojimų nevykdymu. Turime žengti toliau“, – pridūrė ji. 

Ukrainos tyrėjai nustatė daugiau kaip 8 000 įtariamų karo nusikaltimų atvejų nuo Rusijos invazijos pradžios, ketvirtadienį pranešė šalies generalinė prokurorė Iryna Venediktova.

„Iš tiesų 8 600 bylų yra vien dėl karo nusikaltimų, o daugiau kaip 4 000 bylų – susijusios su karo nusikaltimais“, – I.Venediktova sakė Vokietijos visuomeniniam transliuotojui „Deutsche Welle“.

Generalinė prokurorė prižiūri tyrimus, susijusius su sparčiai gausėjančiomis bylomis dėl Rusijos pajėgų įtariamų nusikaltimų, įvykdytų nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

Šiuo metu daugiau kaip 8 000 tyrėjų renka įrodymus įvykių vietose, nurodė I.Venediktova. Į šį procesą įtrauktos valstybės saugumo tarnybos, nacionalinė policija ir tyrėjai iš užsienio.

Rusijos karių įvykdyti karo nusikaltimai Bučoje

+22

Tarp dokumentuotų įtariamų karo nusikaltimų esama „civilių žudymų, civilės infrastruktūros bombardavimų, kankinimų“, taip pat „lytinių nusikaltimų“, įvykdytų „okupuotoje Ukrainos teritorijoje“, pažymėjo I.Venediktova.

Tyrėjai negalėjo patekti į iki šiol Rusijos ir jos remiamų pajėgų kontroliuojamas teritorijas, pavyzdžiui, pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, rytinėse Donecko ar Luhansko srityse, bet „galime apklausti žmones, kurie buvo evakuoti iš tų teritorijų“, aiškino generalinė prokurorė.

Be to, tyrėjai naudojasi perimtų pokalbių informacija.

Pati I.Venediktova pastaruosius dvejus mėnesius praleido važinėdama po neokupuotas Ukrainos teritorijas, rinkdama įrodymus.

Kovą duodama interviu naujienų agentūrai AFP jis sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra „XXI šimtmečio pagrindinis karo nusikaltėlis“.

Tarp jau pradėtų tirti bylų yra susijusi su Mariupolio gimdymo namų ir šio miesto dramos teatro, kuriame slėpėsi daugybė civilių, įskaitant vaikus, subombardavimu.

I.Venediktova sakė, kad šias bylas nagrinės Ukrainos teismai. Vis dėlto didžiausia sėkmė būtų apkaltinamieji nuosprendžiai tarptautiniame teisme.

Ukraina nėra Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) narė, bet anksčiau yra pripažinusi jo jurisdikciją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad šiuo karu Rusija pasieks tik visų padorių pasaulio žmonių panieką ir pasmerkimą.

Kaip pranešė UNIAN korespondentas, jis tai pasakė per brifingą po susitikimo su Bulgarijos ministru pirmininku Kyrylo Petkovu.

„Jau 64-ą dieną iš eilės matome, ko verti Rusijos pareigūnų pareiškimai. Jau 64 dieną iš eilės agresorius puola mūsų šalį, mūsų žmones, civilius, kariuomenę, viską naikina ir visus žudo. Žudė paprastus žmones, naikino namus, infrastruktūrą, mokyklas, vaikų darželius, universitetus. Jau 64-ą dieną iš eilės stovime, o jie nieko nepasiekė“, – sakė prezidentas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis įsitikinęs, kad Rusijos Federacija nepasieks nieko kito, kaip tik visų padorių pasaulio žmonių panieką ir pasmerkimą.

„Pasirodo, jų yra daug. Manome, kad šiandien su Ukraina solidarizuojasi visas civilizuotas pasaulis, įskaitant Bulgariją“, – pridūrė jis.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad Ukraina tai vertina.

„Dabar Ukrainai labiau nei bet kada reikia paramos, mūsų patikimų draugų paramos, kad apgintume savo žmonių teisę į gyvybę, savo šalį, Europos ateitį. Tačiau ši kova – tai kova ne tik už Ukrainą, nes dabar Ukrainoje mes giname visos Europos, viso pasaulio vertybes, kiekvienos Europos tautos laisvę. Dabar Ukrainoje sprendžiama, ar kitos Europos tautos galės gyventi laisvai ir demokratiškai“, – sakė V.Zelenskis.

Ketvirtadienį, balandžio 28 d., įvyko dar vienas apsikeitimas belaisviais, pranešė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja ir Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk.

„Šiandien iš Rusijos nelaisvės buvo paleisti 45 mūsų žmonės. 13 karininkų ir 20 kareivių (5 iš jų buvo sužeisti). Taip pat grąžiname namo 12 civilių“, – sakė I.Vereščuk.

Anksčiau įvyko šeštasis apsikeitimas belaisviais, per kurį buvo paleista 19 Ukrainos piliečių: 10 kariškių ir 9 civiliai.

Rusijos nelaisvėje yra apie 1 000 ukrainiečių civilių, pusė jų – moterys, ir 700 kariškių. Ukraina reikalauja, kad Rusija be jokių sąlygų paleistų ir perduotų civilius gyventojus Ukrainos pusei.
 

Pietų Ukrainos pareigūnas pranešė, kad rusų okupuotoje pietų Ukrainos dalyje buvo sugriautas svarbus tiltas, skelbia CNN.

Tiltą susprogdino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų pasipriešinimo judėjimo grupės, paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo spaudos centras.

Ketvirtadienį apie 8 val. vietos laiku geležinkelio tiltas netoli Akymivkos kaimo „savaime likvidavosi“, sakė Odesos karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčiukas. 

Tiltas jungia Rusijos okupuotą Krymą su Melitopolio miestu, kurį rusai laiko nuo kovo pradžios.

„Okupantai šiuo tiltu tiekė ginklus ir degalus iš Krymo“, – teigė S.Bratčukas.

Anksčiau šį mėnesį ukrainiečių kariai sunaikino svarbų kelio tiltą šiaurės rytų Ukrainoje, kuriuo rusai naudojosi kaip tiekimo keliu. 

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigia, kad Vokietija suteiks Ukrainai mokymus, kaip naudotis JAV atsiųstais haubicomis – tam tikros rūšies artilerijos ginklais, rašo BBC.

Berlyne jau įvyko esminis politikos pokytis – anksčiau Vokietija leido tiekti Ukrainai 50 priešlėktuvinių tankų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Olafas Scholzas

Vokietija ilgą laiką laikėsi politikos netiekti sunkiosios ginkluotės į konfliktų zonas, todėl jos sprendimas nustebino pasaulį.

Šiuo metu O.Scholzas yra Tokijuje, kur siekia užmegzti glaudesnius ryšius su šalimis, kurios pritaria jos demokratinėms vertybėms Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Ukrainoje žuvo Didžiosios Britanijos pilietis, o antrasis dingo be žinios, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Užsienio reikalų ministerija nenurodė, ar jie kovojo Ukrainoje, praneša BBC.

„Galime patvirtinti, kad Ukrainoje žuvo Didžiosios Britanijos pilietis, ir palaikome jo šeimą“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai ir pridūrė, kad ieško papildomos informacijos apie dingusį asmenį.

Kazachstanas įspėjo vieną prokremliškų pažiūrų televizijos laidų vedėją, kad savo kritiškais pasisakymais apie šalies atitolimą nuo Maskvos po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą jis kenkia šalių santykiams.

Ši turtingiausia Centrinės Azijos valstybė turi bendrą sausumos sieną su Rusija ir didelę rusakalbių gyventojų bendruomenę. Šių metų sausį Kazachstanas buvo priverstas pasitelkti Rusijos vadovaujamo bloko karius, kad numalšintų neramumus pačioje šalyje.

Tačiau 19 mln. gyventojų turinti valstybė laikosi neutralios pozicijos karo Ukrainoje klausimu ir ketina atsisakyti šventinių Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją minėjimo renginių, kurie turi simbolinę reikšmę Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui.

Kazachstano užsienio reikalų ministerijos trečiadienį vakare išplatiname pareiškime sakoma, kad Rusijos laidų vedėjo, režisieriaus ir „Russia Today“ vyriausiosios redaktorės Margaritos Simonian sutuoktinio Tigrano Keosajano komentarai „nuodija gerų kaimyninių santykių atmosferą“ tarp šalių. 

„Manau, kad jis bus įtrauktas į Kazachstane nepageidaujamų asmenų sąrašą“, – sakoma pranešime, cituojant užsienio reikalų ministerijos atstovą Aibeką Smadiarovą.

Vaizdo įrašą su savo pasisakymais T. Keosajanas paskelbė „Youtube“ kanale. Jame jis kalbėjo apie buvusių sovietinių šalių, įskaitant Kazachstaną, reakciją į karą Ukrainoje.

„Rimtai pagalvokite“

„Kazachai, broliai. Kas [darosi] su tuo nedėkingumu?“, – klausė T. Keosajanas, kalbėdamas apie naujienas, kad Kazachstanas gegužės 9-ąją atsisako tradicinio Pergalės dienos parado.

„Gerai pažiūrėkite į Ukrainą, rimtai pagalvokite“, – perspėjo jis.

„Jeigu manote, kad galite ir toliau likti tokiais suktais asilais ir nesulaukti jokių pasekmių – klystate“, – sakė T.Keosajanas.

„Traukinys išvažiuoja. Vis dar galite į jį suspėti. Į paskutinį vagoną“, – ragino aktorius.

Kazachstano užsienio reikalų ministerija nurodė, kad šie komentarai yra „naudingi [Kazachstano ir Rusijos] strateginės partnerystės priešininkams“.

Naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį nepavyko susisiekti su užsienio reikalų ministerija ir gauti patvirtinimą, kad T. Keosajanas yra įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą.

T.Keosajano pasisakymas primena jo sutuoktinės Margaritos Simonian mintis, kai ji suabejojo, kam Rusijai reikėjo „gelbėti“ Kazachstaną ir siųsti Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) „taikdarius“ sausį per kruvinus politinius neramumus šalyje.

Šis M.Simonian vasario 22 dienos pareiškimas socialiniame tinkle „Facebook“ buvo jos atsakymas į Kazachstano užsienio reikalų ministro Muhtaro Tileuberdi (Muchtaro Tileuberdžio) žodžius, kad Kazachstanas neketina sekti Maskvos pavyzdžiu pripažindamas dviejų separatistinių Rytų Ukrainos darinių nepriklausomybę.

Po dviejų dienų Maskva pradėjo kruviną invaziją į Ukrainą.

 JAV prezidentas Joe Bidenas prašys Kongreso išskirti dar 33 mlrd. dolerių (beveik 31,5 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai, besistengiančiai atremti Rusijos invaziją, įskaitant 20 mlrd. dolerių (per 19 mlrd. eurų) karinės pagalbos, ketvirtadienį pranešė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Naujo paketo pagrindinę dalį sudarytų „20 mlrd. karinės ir kitos saugumo paramos. Tai reiškia, kad ginklai ir šaudmenys tekės Ukrainos žmonėms“, sakė šaltinis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Joe Bidenas

Dar 8,5 mlrd. dolerių (8,1 mlrd. eurų) ekonominė pagalba „padės Ukrainos vyriausybei reaguoti į staigią krizę“. Papildomus 3 mlrd. dolerių (2,9 mlrd. eurų) siūloma skirti humanitarinei pagalbai, taip pat pastangoms sušvelninti pasaulinį maisto kainų šuolį, sukeltą Rusijos puolimo prieš Ukrainą – svarbią kviečių eksportuotoją.

Į siūlomą paketą taip pat įtrauktas finansavimas, skirtas reaguoti į ekonominius trikdžius Jungtinėse Valstijose ir kitur – pradedant poveikiu maisto tiekimui ir baigiant svarbiausių komponentų, naudojamų gaminant modernias technologijas, prieinamumu.

J.Bidenas savo prašymą ruošėsi paskelbti iš Baltųjų rūmų 10 val. 45 min. vietos (17 val. 45 min. Lietuvos) laiku.

Prašymą turės tvirtinti Kongresas. Nors tiek respublikonai, tiek J.Bideno bendražygiai iš Demokratų partijos pareiškė norintis toliau remti Kyjivą, nesusijęs ginčas dėl J.Bideno prašymo skirti papildomai milijardus dolerių atsigavimui nuo COVID-19 pandemijos gali apsunkinti patvirtinimo procesą.

Aukšto rango pareigūnas su anonimiškumo sąlyga pareiškė, jog finansavimo paketas leis Ukrainos vyriausybei ir kariuomenei veikti iki naujų JAV finansinių metų, prasidėsiančių spalio pradžioje.

„Prezidento prašomas finansavimas yra toks, kokio, mūsų nuomone, reikia, kad Ukraina galėtų sėkmingai tęsti šį karą ateinančius penkis mėnesius. Labai tikimės, kad mūsų partneriai ir sąjungininkai – ypač Didžiojo septyneto šalys, taip pat daugelis kitų valstybių – ir toliau teiks panašaus lygio pagalbą“, – sakė pareigūnas.

Pasak jo, šios lėšos „leis mums užtikrinti, kad Ukraina turėtų ginklų, kurių jai reikia šiai kovai; papildyti mūsų pačių atsargas; padėti kitoms šalims mažinti priklausomumą nuo rusiškų ginklų; sudaryti sąlygas Ukrainos vyriausybei toliau vykdyti pagrindines funkcijas; spręsti dėl Rusijos agresijos karo paaštrėjusio maisto trūkumo problemą; remti Ukrainos pabėgėlius bei jiems prieglobstį teikiančias šalis“.

Balandžio 28-osios naktį rusų okupantai smogė karo lauko ligoninei Mariupolio „Azovstal“ gamyklos teritorijoje – yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Apie tai pranešė ten esantis pulkas „Azov“. 

„Visą naktį karo lauko ligoninėje, esančioje Mariupolio gamyklos „Azovstal“ teritorijoje, kur yra sužeisti gynėjai, rusai masiškai mėtė aviacijos bombas, galinčias prasiveržti pro bet kokias betonines gynybines konstrukcijas. Yra žuvusių ir sužeistųjų“, – skelbė „Azov“. 

Pasak jų, dėl priešo puolimo dalis patalpos sugriuvo, dižiausi pažeidimai ten, kur buvo operacinė.

„Azov“ taip pat paskelbė vaizdo įrašą, darytą iškart po apšaudymo.

Ukrainos generalinė prokuratūra nustatė 10 Rusijos kariškių, kuriuos įtaria dalyvavus kankinant taikius ukrainiečius Bučoje.

Tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė generalinė prokurorė Iryna Venediktova. Generalinė prokurorė nurodė dešimties įtariamųjų vardus, pavardes, karinius laipsnius bei paskelbė jų nuotraukas.

Ukrainos prokurorai paskelbė, kad žiauriu elgesiu su civiliais gyventojais ir kitais karo įstatymų ir papročių pažeidimais įtariami šie Rusijos kareiviai:

Jaunesnysis seržantas Viačeslavas Lavrentjevas, eilinis Grigorijus Naryškinas, eilinis Vasilijus Kniazevas, kapralas Semionas Malcevas, eilinis Sergejus Peskarava, eilinis Albertas Radnajevas, kapralas Michailas Kašinas, kapralas Andrejus Bisiajevas, kapralas Dmitrijus Sergijenko, seržantas Nikita Akimovas. Jie visi priklauso 64-ajai atskirajai motorizuotų šaulių brigadai.

Jie taip pat įtariami dalyvavę apiplėšimuose, taip pat tikrinama, ar jie nedalyvavo nužudymuose.

„Per gana trumpą laiką tyrimas nustatė, kad Bučos okupacijos metu įkaitais buvo paimti neginkluoti civiliai gyventojai, jie marino juos badu ir troškuliu, laikė juos ant kelių surakintomis spaustukais rankomis ir užklijuotomis akimis, smurtavo prieš juos ir mušė.

Buvo naudojami kumščiai. Žmonės buvo mušami siekiant išgauti iš jų informaciją apie Ukrainos karines pajėgas ir teritorinės gynybos narių buvimo vietą, o kai kurie buvo kankinami be jokios priežasties. Rusijos kariškiai grasino nužudyti aukas ir net imitavo egzekuciją, šaudydami į jų pusę“, – teigia I.Venediktova.

Žurnalistas Romanas Cymbaliukas skelbia, kad trečiadienį Ukrainos kariai Donbase atrėmė kovotojų iš Čečėnijos ataką. Esą priešas patyrė nemažai nuostolių ir atsitraukė.

R.Cymbaliuko teigimu, ukrainiečiai sunaikino du šarvuočius, nukovė septynis priešo karius, dar devynis sužeidė. Čečėnų kovotojai buvo priversti atsitraukti.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ketvirtadienį pasakė, jog Ankara pasirengusi padaryti daugiau, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje.

R.T.Erdogano biuras pranešė, kad V.Putinas per pokalbį telefonu padėkojo turkų lyderiui už pagalbą surengiant JAV ir Rusijos apsikeitimą kaliniais – buvusio jūrų pėstininko Trevoro Reedo iškeitimą į buvusį rusų pilotą Konstantiną Jarošenką.

Apsikeitimas įvyko Turkijoje, „koordinuojant ir prižiūrint Nacionalinei žvalgybos organizacijai“, nurodė R.T.Erodgano biuras, paminėdamas Turkijos žvalgybos tarnybą MIT.

„Prezidentas Erdoganas sakė, kad koordinavimas ir glaudus dialogas tarp žvalgybos skyrių turėtų būti tęsiamas“, – sakoma pranešime.

Dabar Ankara „pasirengusi imtis iniciatyvos užbaigti karą tarp Rusijos ir Ukrainos, ir tarpininkauti dėl kelio į taiką“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas trečiadienį sakė, kad Vašingtonas yra „dėkingas Turkijai už jos vaidmenį saugiai sugrąžinant“ T.Reedą.

R.T.Erdoganas naudodamasis NATO narės Turkijos gerais santykiais su Kyjivu ir Maskva bando užbaigti du mėnesius trunkantį karą.

Turkijos Stambulo mieste įvyko rusų ir ukrainiečių derybininkų susitikimas, o Antalijoje praėjusį mėnesį buvo surengtos rusų ir ukrainiečių užsienio reikalų ministrų Sergejaus Lavrovo ir Dmytro Kulebos derybos.

Dabar R.T.Erodganas bando surengti Stambule V.Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą.

Ketvirtadienį R.T.Erodganas V.Putinui pasakė, kad Turkija nori „kuo greičiau pasiekti ilgalaikę taiką regione stiprindama derybų Stambule impulsą“, sakė jo biuras.

JAV nuolatinis atstovas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) Michaelas Carpenteris pareiškė, kad Rusijos karo prieš Ukrainą tikslas – demokratiškai išrinktos vyriausybės nuvertimas.

Be to, esą jau ruošiama „nauja konstitucija“, pagal kurią visos proukrainietiškos politinės jėgos šalyje būtų nebeprileistos prie valdžios pozicijų.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Michaelas Carpenteris

„Turime informacijos, kad Rusija planuoja priversti demokratiškai išrinktą Ukrainos vyriausybę pasiduoti“, – teigė M.Carpenteris.

Jo teigimu, šiuo metu jau okupuotose Ukrainos teritorijose greičiausiai bus sukurtos „naujos valdymo struktūros“ – po įvairių fiktyvių referendumų ir suklastotų rinkimų.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų ginkluotės tiekimas Ukrainai kelia grėsmę Europos saugumui.

„Tendencija pumpuoti ginklus, įskaitant sunkiąją ginkluotę, į Ukrainą – tai veiksmai, keliantys grėsmę žemyno saugumui, provokuojantys nestabilumą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

D.Peskovas tai pareiškė reaguodamas į Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorės Liz Truss trečiadienį išsakytą raginimą Kyjivo sąjungininkėms didinti karinę gamybą, įskaitant tankus ir lėktuvus, kad būtų galima padėti Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo iš Vakarų atsiųsti sunkiosios artilerijos ir tankų, kurie padėtų atremti Rusijos pajėgų puolimą šalies rytuose.

Tačiau sąjungininkės baiminasi būti įtrauktos į konfliktą, kuris gali peraugti į tiesioginę karinę konfrontaciją tarp NATO ir  branduolinį ginklą turinčios Rusijos.

V.Zelenskio patarėjas: Kyjivas turi teisę atakuoti karinius taikinius Rusijoje

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivas turi teisę smogti Rusijos kariniams objektams, turėdamas omenyje tiesiogines atakas prieš Rusijos teritorijoje esančius objektus.

„Ukraina ginsis visais būdais, įskaitant smūgius žudikės Rusijos sandėliams ir bazėms. Pasaulis pripažįsta šią teisę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė prezidento patarėjas ir aukšto rango derybininkas Mychailo Podoliakas.

Jungtinių Tautų atstovė Ukrainoje ketvirtadienį sakė, kad rengiasi galimai evakuacijai iš apgulto Ukrainos Mariupolio uostamiesčio, kur, kaip skelbia Kyjivas, yra įstrigusių civilių ir sužeistų karių.

„Vykstu į Zaporižią rengtis vilčių teikiančiai evakuacijai iš Mariupolio. JT yra visiškai mobilizuotos padėti gelbėti ukrainiečių gyvybes ir padėti tiems, kam reikia pagalbos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JT koordinatorė rezidentė ir humanitarinės pagalbos koordinatorė Osnat Lubrani.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Ketvirtadienį Vokietijos Bundestagas patvirtino sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai.

Už tai balsavo 586 iš 693 dalyvavusių deputatų, 100 buvo „prieš“, septyni „susilaikė“. Prieš sprendimą buvo diskutuota beveik 70 minučių.

Ginklų aprūpinimą rėmė valdančiosios koalicijos partijos ir Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos bei Krikščionių socialinės sąjungos opozicinis blokas.

Anksčiau Vokietija sutiko aprūpinti Ukrainą savaeigiais priešlėktuviniais pabūklais „Gepard“.

Vokietija jau išsiuntė Ukrainai apie 2,5 tūkst. priešlėktuvinių raketų, 900 prieštankinių granatsvaidžių ir milijonus šovinių, rankinių granatų bei minų, pranešė naujienų agentūra DPA.

Dabar Berlynas planuoja perduoti Slovėnijai šarvuotų transporto priemonių vietoje Sovietų Sąjungos laikų tankų, kuriuos ši šalis siunčia Ukrainai. Vokiečių vyriausybė taip pat sutiko siųsti minosvaidžius tiesiai į Ukrainą ir leisti Kyjivui iš Vokietijos įsigyti savaeigių šarvuotų priešlėktuvinių pabūklų.

Be to, vokiečių bendrovės paprašė leisti nusiųsti Ukrainai 88 tankus „Leopard“, 100 šarvuočių „Marder“ ir 100 haubicų, tačiau atitinkamas leidimas dar neišduotas.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį neigė persistengusi su užsienio reikalų sekretorės Liz Truss pareiškimu, kad turi būti išvaduota „visa Ukraina“, taip užsimenant, kad turi būti atgautas ir Krymas.

Gynybos sekretorius Benas Wallace'as sakė, kad L.Truss pastaba didelio dėmesio sulaukusioje kalboje atitinka Vakarų poziciją nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą.

„Nuolat sakydavome, kad Rusija turėtų pasitraukti iš Ukrainos... teritorijos, tad tai nepasikeitė“, – televizijai „Sky News“ sakė B.Wallace'as.

Tačiau paklaustas, ar Britanija teiktų karinę paramą kokiam nors Ukrainos puolimui siekiant atsiimti Krymą, jis atsakė: „Dar laukia ilgas kelias, kol Ukraina veršis į Krymą.“

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Benas Wallace'as

„Tikrai pasakyčiau, kad mes remiame Ukrainos suverenų vientisumą. Visą laiką tai darėme. Tai, žinoma, apima Krymą. Tačiau, žinote, visų pirma išvarykime Rusiją iš ten, kur ji dabar yra pagal savo invazijos planus“, – pridūrė gynybos sekretorius.

Vėlai trečiadienį Londone kreipdamasi į diplomatus ir verslo lyderius L.Truss sakė kad Britanija „reikšmingai didina“ savo karinę paramą.

„Eisime toliau ir greičiau, kad Rusija būtų išstumta iš visos Ukrainos“, – sakė ji ir paragino Vakarų sąjungininkus didinti karinę gamybą, taip pat tankų ir lėktuvų, kad būtų galima padėti Kyjivui.

B.Wallace'as pakartojo, kad jokie Jungtinės Karalystės tankai ir lėktuvai neis tiesiogiai Ukrainai ir kad jais bus keičiamos nuo sovietinių laikų likusios atsargos, siunčiamos Ukrainai tokių šalių kaip Lenkija.

Jis paaiškino, kad Ukrainai siunčiamos ilgo nuotolio raketos „Brimstone“, kurias galima paleisti jūroje, „bus naudojamos sausumoje“, bet Britanija aiškinasi galimybes padėti priešlaivinėmis raketomis.

„Nepaprastai svarbu, kad visus mus, maisto kainas veikiančius grūdus būtų galima gabenti iš Ukrainos, kad rusai negalėtų kontroliuoti Juodosios jūros“, – sakė jis.

Pasak B.Wallace'o, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rengiasi svarbiam pranešimui per gegužės 9-ąją minimą Rusijos Pergalės dieną.

„Jei jis nori mobilizuoti daugiau rusų, jam reikės pripažinti, kad tai yra karas“, – BBC radijui sakė gynybos sekretorius.

V.Putinas invaziją į Ukrainą vadina „specialia karine operacija“.

„Jis negali to pripažinti pasakydamas, kad suklydo. Jis turės tai pripažinti bandydamas kaltinti visus kitus“, įskaitant NATO, sakė B.Wallace'as.

Naujienų agentūros AP išanalizuotos palydovinės nuotraukos rodo, kad rusai intensyviau apšaudo plieno gamyklą, kuri yra paskutinė ukrainiečių kontroliuojama teritorija Mariupolio mieste.

Trečiadienį bendrovės „Planet Labs PBC“ padarytos palydovinės nuotraukos rodo, kad atakos smarkiai apgadino pagrindinį „Azovstal“ komplekso pastatą.

Milžiniškas metalurgijos įmonės „Azovstal“ kompleksas, kur įrengtas požeminių kanalų labirintas, išliko paskutine Ukrainos pasipriešinimo atrama strategiškai svarbiame Azovo jūros uostamiestyje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azovstal“ gamykla Mariupolyje

Pranešama, kad bunkeriuose po sugriauta gamykla yra maždaug 2 tūkst. karių ir 1 tūkst. civilių.

Nauji vaizdai paskelbti Ukrainoje lankantis Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui.

Vėliau ketvirtadienį jis planuoja su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarti savo pastangas derėtis su Maskva dėl koridoriaus, kuriuo žmonės galėtų palikti apgultą teritoriją.

VIDEO: V.Zelenskis pasmerkė Rusijos sprendimą nutraukti dujas Bulgarijai ir Lenkijai: tai „Europos šantažas“

V.Zelenskis pasmerkė Rusijos sprendimą nutraukti dujas Bulgarijai ir Lenkijai: tai „Europos šantažas“

Reuters

Didžiausios Vokietijos, Austrijos, Vengrijos ir Slovakijos energetikos bendrovės ruošiasi atidaryti rublines sąskaitas „Gazprombank“ banke Šveicarijoje, pranešė „Financial Times“, remdamasis šaltiniais.

Šioms bendrovėms priklauso dvi didžiausios rusiškų dujų importuotojos – Diuseldorfo „Uniper“ ir Vienos OMV, pažymėjo laikraštis.

„Financial Times“ šaltinių teigimu, artėjant mokėjimo terminams suintensyvėjo Europos pirkėjų ir Rusijos „Gazprom“ derybos.

Italijos bendrovė „Eni“, kita didelė „Gazprom“ klientė, dar turi laiko iki gegužės pabaigos, kai turės sumokėti kitą mokėjimą už tiekimą iš Rusijos.

123RF.com nuotr./„Gazprom“

Balandžio 27 d., „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai, nes vietos dujų skirstymo bendrovės atsisakė mokėti už kurą rubliais. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šį sprendimą pavadino šantažu. Tuomet Austrijos vyriausybė pareiškė, kad Rusijos gamtinių dujų tiekimas į šalį kol kas neribojamas.

Kovo 31 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo nustatė, kad nuo 2022 m. balandžio 1 d. „nedraugiškų“ šalių partneriai už dujas turės mokėti Rusijos rubliais.

Kanadiečių parlamentarai trečiadienį vienbalsiai pritarė iniciatyvai pripažinti Rusijos agresiją Ukrainoje „genocido aktais prieš ukrainiečius“ ir pripažinti „sistemingų ir masinių karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui“ įrodymus.

„Šiandien kiekvienas Bendruomenių Rūmų narys palaikė mano siūlymą pripažinti, kad Rusijos Federacija vykdo genocidą prieš ukrainiečius“, – tviteryje paskelbė iniciatyvą pristačiusi Heather McPherson iš kairiosios Naujosios demokratinės partijos.

Dokumente sakoma, kad nusikaltimus vykdo „Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos, vadovaudamosi prezidento Vladimiro Putino ir kitų asmenų iš rusų parlamento nurodymais“.

Tarp „masinių žiaurumų“ minimi „sistemingas tyčinis Ukrainos civilių žudymas ir lavonų išniekinimas“, kankinimas, žaginimas ir „prievartinis Ukrainos vaikų perkėlimas į Rusijos teritoriją“.

Remiantis dokumentu, Bendruomenių Rūmai pripažįsta, „kad Rusijos Federacija vykdo genocido aktus prieš ukrainiečius“.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas  ketvirtadienį pavadino karą „blogiu“ ir absurdu, lankydamasis šalia Kyjivo esančioje Borodiankoje, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta daug brutaliai nužudytų civilių.

„Įsivaizduoju savo šeimą viename iš tų namų, kurie dabar sugriauti ir juodi. Matau savo anūkes, kurios bėga apimtos panikos. Karas yra XXI amžiaus absurdas. Karas yra blogis. XXI amžiuje karas niekaip negali būti priimtinas“, – sakė A.Guterresas.

„Scanpix“/AP nuotr./Antonio Guterresas Borodiankoje

Borodiankoje A.Guterresą lydėjo vietos karinės ir civilinės administracijų vadovai, kurie aprodė JT generaliniam sekretoriui per Rusijos atakas sugriautus gyvenamuosius namus.

A.Guterresas taip pat paragino Rusiją bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (TBT) tiriant galimus karo nusikaltimus per Maskvos invaziją į Ukrainą.

„Visiškai palaikau TBT ir kreipiuosi į Rusijos Federaciją, kad ji priimtų, bendradarbiautų su TBT. Bet kai kalbame apie karo nusikaltimus, negalime užmiršti, kad didžiausias nusikaltimas yra pats karas“, – kalbėjo JT vadovas atvykęs į Bučą, tapusią rusų kariuomenės vykdomų žiaurumų simboliu, kur civilių lavonai, kai kurie – surištomis rankomis, buvo palikti tiesiog gatvėse.

Šie vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir Ukrainos pareigūnų kaltinimus Rusijai genocidu.

JT vadovas, atvykęs pirmojo vizito į Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, vėliau turėtų susitikti su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ukrainoje A.Guterresas lankosi po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje, rusų pajėgoms pastarosiomis dienomis veržiantis gilyn į rytinį Donbaso regioną.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas  ketvirtadienį atvyko į rusų pajėgų nuniokotą Borodianką prie Kyjivo, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

A.Guterresas, atvykęs pirmojo vizito į Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, taip pat turėtų apsilankyti Bučoje, o tada susitikti su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Lietuvoje registruota 49,3 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, beveik 20,1 tūkst. visų atvykusiųjų – nepilnamečiai, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Pastarąją parą registracijos centruose arba Migracijos departamento padaliniuose atvykimą deklaravo 247 žmonės, iš jų – 79 nepilnamečiai (26 vaikai buvo nesulaukę šešerių).

Humanitarinis reisas iš Lietuvos į Lvivą: kelionės akimirkos

+35

Septynių dienų per parą atvykstančiųjų iš Ukrainos vidurkis, naujausiais duomenimis, siekia 283 ir yra mažiausias nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios.

Maždaug trečdalis visų atvykusių ukrainiečių, t. y. 16,3 tūkst., registruota Vilniaus registracijos centre, 7,1 tūkst. – Kauno centre, Klaipėdos ir Alytaus centruose atitinkamai registruota beveik po 5,6 tūkst. ir 4,9 tūkst. migrantų.

Šiaulių ir Marijampolės centrai karo pabėgėlių registracijos nebevykdo, čia atitinkamai priimta beveik 2,4 ir 1,6 tūkstančio ukrainiečių.

5,3 tūkst. į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių yra vaikai iki šešerių metų, 14,7 tūkst. – nuo šešerių iki 18 metų, 2,3 tūkst. žmonių – vyresnių nei 65-erių.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) išreiškė tvirtą paramą visoms pastangoms tirti įtariamus Rusijos pajėgų karo nusikaltimus Ukrainoje ir paragino įsteigti tarptautinį tribunolą.

ETPA spaudos tarnyba trečiadienį vakare pranešė, kad Asamblėja priėmė atitinkamą rezoliuciją remdamasi vokiečių deputato Franko Schwabe iš socialistų frakcijos ataskaita.  

Kaip sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados delegacijos ETPA vadovė Marija Mezenceva, šiuo dokumentu ETPA kreipiasi į Europos Tarybos nares su raginimu nedelsiant įsteigti specialų tarptautinį baudžiamąjį tribunolą tirti Rusijos Federacijos politinės ir karinės vadovybės įvykdytus agresijos nusikaltimus ir vykdyti už juos baudžiamąjį persekiojimą, taip pat suteikti reikalingą finansinę pagalbą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Rezoliucijoje Europos Tarybos Ministrų Komitetui taip pat rekomenduojama paskirti specialųjį atstovą Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarinių klausimais.

Deputatai taip pat pažymėjo, kad Rusijos agresija sukėlė didžiausią humanitarinę krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, tapo iššūkiu pasauliniam valdymui, dėl jos smarkiai išaugo energijos nešėjų kainos ir sumažėjo aprūpinimo maistu saugumas.

Rezoliucijoje raginama toliau spausti Rusiją nutraukti karo veiksmus, išvesti savo pajėgas iš Ukrainos teritorijos ir laikytis tarptautinės teisės normų.

Taip pat raginama dėti pastangas mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, spartinant perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir tuo pat metu ieškant rusiškos energijos importo alternatyvų.

Rezoliucija buvo priimta beveik vienbalsiai – už dokumentą balsavo 144 iš 147 dalyvavusių deputatų.

2014 metų balandį ETPA dėl Krymo ankesijos atėmė iš Rusijos delegacijos balso teisę ir pašalino jos atstovus iš visų vadovaujamų ETPA organų. Dėl to Rusija nuo 2017-ųjų birželio nebemokėjo įnašų Europos Tarybai. Tokius Maskvos veiksmus daugelis ETPA narių pavadino šantažu.

2019 metų birželį ETPA priėmė sprendimą leisti Rusijos delegacijai vėl dalyvauti Asamblėjos darbe. Ukraina nekart reikalavo pašalinti Rusiją tiek iš ETPA, tiek iš Europos Tarybos.

Kaip žinoma, ETPA nariai priėmė sprendimą pašalinti Rusiją, kuri anksčiau pati nusprendė palikti organizaciją. Niekas nebalsavo prieš.

Kompanijos „Metinvest“, kuriai priklauso Mariupolyje miesto gynėjų tvirtove virtęs metalurgijos gamyklos „Azovstal“ kompleksas, vadovas Jurijus Ryženkovas „Sky News“ iš Kyjivo teigė, kad iš gamyklos darbuotojų jau seniai negauna jokios informacijos.

„Deja, nežinome, kiek mūsų darbuotojų vis dar yra komplekse. Situacija ten – humanitarinė katastrofa. Maistas ir vanduo, kurį buvome palikę, greičiausiai baigėsi, o rusai nuo karo pradžios neleidžia žmonėms saugiai pasitraukti. Jų vadinamieji žalieji koridoriai niekada neveikė.

Paskutiniai tiesioginiai kontaktai įvyko prieš kurį laiką, kai keli darbuotojai dar turėjo palydovinius telefonus. Kai kurie žmonės sugebėjo patys ištrūkti iš gamyklos. Kalbamės su jais, jie pasakoja, kas ten vyksta“, – tvirtino J.Ryženkovas.

JAV ambasadorė pasauliniam baudžiamajam teisingumui Beth Van Schaack per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį pareiškė, kad Vašingtonas turi „patikimų“ įrodymų, jog Rusijos pajėgos nužudė ukrainiečius karius, kurie bandė pasiduoti Donecko regione.

„Turime patikimos informacijos, kad prie Donecko veikęs Rusijos karinis dalinys nužudė ukrainiečius, kurie bandė pasiduoti, o ne paėmė juos į nelaisvę. Jei tai tiesa, taip pažeidžiamas svarbus karo teisės principas, pagal kurį draudžiama nužudyti pasiduodančius karo dalyvius“, – teigė diplomatė.

Vokietijos vyriausybė nemano, kad Rusija, vien tik dėl jos papildomų nepagrįstų reikalavimų nutraukusi gamtinių dujų eksportą į Lenkiją ir Bulgariją, išliko patikima energijos išteklių tiekėja, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama federalinės vyriausybės atstovą Steffeną Hebestreitą.

Jo žodžiais, Kremliaus sprendimas stabdyti dujų tiekimą jo reikalavimui atsiskaityti už jas rubliais, tai yra ne pagal galiojančias sutartis numatytomis valiutomis, nepaklususioms Europos Sąjungoms narėms akivaizdžiai įrodo, kad Rusija, kaip energijos išteklių tiekėja, nebegalima pasikliauti ilgalaikės trukmės laikotarpiu.

Pasak S.Hebestreito, oficialaus Berlyno pastangos mažinti priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų yra įtrauktos į federalinės vyriausybė darbotvarkę.

„Kuo greičiau tai įvyks, tuo bus geriau“, – pabrėžė Vokietijos vyriausybės atstovas.

Jis pridūrė, kad Vokietija už Rusijos tiekiamas dujas ir toliau mokės eurais, pervesdama lėšas į „Gazprombank“, o šiuos pinigus į rublius teks konvertuoti pačiam „Gazprom“ valdomam bankui.

Kaip jau buvo skelbta, visą Rusijos gamtinių dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis „Gazprom“ trečiadienį ryte nutraukė tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai, jas apie tai informavęs vos prieš pusę paros.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as „Sky News“ pareiškė, kad Londonas pasisako už visišką Rusijos pajėgų išstūmimą iš Ukrainos, ir pridūrė remiantis ukrainiečių norą susigrąžinti Krymą, kurį rusai aneksavo 2014 metais.

„Akivaizdu, kad Putinas, nepasiekęs beveik visų savo tikslų, gali norėti įtvirtinti tai, ką turi – taip, kaip 2014 metais – ir tapti savotišku naviku Ukrainos valstybei.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Benas Wallace'as

Jei nenorime, kad taip nutiktų, turime padėti Ukrainai nusikratyti šios naštos. Tarptautinė bendruomenė mano, kad Rusija turėtų pasitraukti iš Ukrainos suverenios teritorijos.

Iki akimirkos, kai Ukrainos pajėgos bus Kryme, dar toli. Mes remiame Ukrainos suverenumo integralumą, žinoma, kad Krymas į šią sąvoką patenka“, – kalbėjo B.Wallace'as.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija naujausiame pranešime apie situaciją Ukrainoje skelbia, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas, nors ir patyrė „žeminančių nuostolių“, vis dar išlaiko galimybę smogti į taikinius Ukrainoje ir jos pakrantėje.

„Šiuo metu Juodosios jūros operacinėje zonoje yra maždaug 20 Rusijos karo laivų, įskaitant povandeninius laivus.

Y.Isiko nuotr. iš „Twitter“/Rusijos laivas „Tsezar Kunikov“ plukdinamas į Siriją

Bosforo sąsiauris išlieka uždarytas visiems laivams ne iš Turkijos, todėl Rusija negali pakeisti prarasto kreiserio „Moskva“. Bet, nepaisant žeminančių praradimų, Rusijos Juodosios jūros laivynas išlaiko galimybes smogti į Ukrainos ir jos pakrantės taikinius“, – rašoma pranešime.

Buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius interviu 15min sako, kad artimiausiu metu paliaubų kare tikėtis neverta – rusai tikisi prie derybų stalo rimtai sėsti tik tada, kai apsups ukrainiečių pajėgas rytų Ukrainoje. Tačiau Ukrainos karinei vadovybei tokie kėslai nėra paslaptis, ir ji okupantams yra parengusi siurprizų.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Aivaras Abromavičius

A.Abromavičius 2014-2016 metais dirbo Ukrainos ekonomikos ministru, 2019-2020 metais vadovavo valstybinei gynybos pramonės įmonei.

Šiuo metu jis susitelkęs į žemės ūkį, valdo dešimtis tūkstančių hektarų žemės. Pavasarinė sėja įsibėgėja, tačiau laukų apdirbimą apsunkina nuolatiniai apšaudymai.

„Mūsų laukuose, kai ruošėme juos sėjai prieš dvi savaites, detonavome aštuonias raketas“, – kalbėjo A.Abromavičius.

Interviu skaitykite čia.

Rusijos valstybinė žiniasklaida cituoja rusų pajėgų užimto Ukrainos Chersono regiono karinės-civilinės administracijos vadovo pavaduotoją Kirilą Stremusovą, kuris teigia, kad Chersono mieste nuo gegužės 1 dienos bus pereita prie atsiskaitymų rusiškais rubliais.

K.Stremusovas „RIA Novosti“ sakė, kad pereinamasis laikotarpis truks keturis mėnesius, o jo metu bus galima naudotis tiek rubliu, tiek Ukrainos grivina, o vėliau – tik rubliu.

Socialinių tinklų nuotr./Chersonas

„Nuo gegužės 1-osios žengiame į rublio zoną“, – pareiškė pareigūnas, nors jo teiginio neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Ukrainos vyriausybės Kyjive atstovai tvirtina, kad artimiausiu metu Chersono regione ketinama surengti netikrą „referendumą“ dėl apsišaukėliškos Chersono liaudies respublikos atsiskyrimo nuo Ukrainos.

Jungtinės Tautos paskelbė, kad jų humanitarinis biuras mobilizuoja patyrusią komandą iš viso pasaulio sudėtingai civilių evakuacijai iš Mariupolio metalurgijos gamyklos koordinuoti.

Evakuacija iš apsiaustos gamyklos „Azovstal“ nuniokotame Mariupolio uostamiestyje Ukrainos pietryčiuose būtų vykdoma su Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus Komitetu (TRKK).

Rusijos apsiaustos ir nuolat apšaudomos „Azovstal“ kasdienybė

+2

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį per beveik dvi valandas trukusį susitikimą akis į akį iš principo sutarė dėl JT ir TRKK dalyvavimo evakuojant žmones iš „Azovstal“.

Didžiulis gamyklos kompleksas, kuris yra beveik visiškai sugriautas per rusų atakas, yra paskutinis organizuoto ukrainiečių pasipriešinimo židinys Mariupolyje. Pranešama, kad bunkeriuose po sugriauta gamykla yra maždaug 2 tūkst. karių ir 1 tūkst. civilių.

JT atstovas Farhanas Haqas trečiadienį žurnalistams sakė, kad organizacija bando A.Guterreso ir V.Putino susitarimą paversti detaliu, tikrovėje veikiančiu susitarimu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./V.Putinas ir A.Guterresas prie ilgojo Kremliaus stalo

„Galiausiai norime užtikrinti, kad būtų gerbiamas ugnies nutraukimas, kad galėtume saugiai perkelti žmones“, – sakė jis.

F.Haqo teigimu, JT pareigūnai trečiadienį toliau diskutavo su pareigūnais Maskvoje ir Kyjive dėl „veikiančios struktūros savalaikei civilių evakuacijai sukūrimo“.

Pasak jo, tikslus grafikas priklausys nuo to, kaip baigsis diskusijos tarp JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) ir Rusijos Gynybos ministerijos, taip pat tarp JT krizių koordinatoriaus Ukrainoje Amino Awado ir pareigūnų Kyjive, kur A.Guterresas ketvirtadienį susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ukrainos pietuose esančiame Chersono mieste vėlai trečiadienį netoli televizijos bokšto nugriaudėjo virtinė sprogimų, bent laikinai nutraukusių rusiškų kanalų transliavimą, pranešė ukrainiečių ir rusų naujienų organizacijos.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad į miestą buvo paleista raketų iš šiaurės vakarų, iš Ukrainos pajėgų pusės.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestas Chersone

Chersoną Rusijos pajėgos okupuoja nuo karo pradžios.

Interneto portalas „Ukrajinska pravda“ pranešė, kad smūgiai sukėlė gaisrą ir nutraukė Rusijos televizijų transliaciją.

„RIA Novosti“ pranešime sakoma, kad transliacija vėliau buvo atnaujinta. Agentūra nurodė, kad rusų televizijos iš Chersono buvo pradėtos transliuoti praėjusią savaitę.

Rusija stengiasi stiprinti savo kontrolę mieste, bet gyventojai ir toliau išeina į gatves protestuoti prieš okupaciją.

Nors Rusijos žiniasklaida nuolat trimituoja apie pasiekimus automobilių pramonėje, pasakoja apie planuojamus naujus modelius, iš tiesų pergalių šiame fronte nėra. Žinoma, viso pasaulio automobilių pramonė šiuo metu išgyvena nuopuolį.

Tačiau Rusija žengia pora dešimtmečių atgal – negelbsti net draugiška jai Kinija.

Suskaičiavus pirmojo pavasario mėnesio duomenis ir palyginus juos su 2021 m., automobilių gamyba Rusijoje sumažėjo net 70 proc.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad Kijevo laukia „nepaprastai sunkios savaitės“, ir perspėjo dėl smarkaus „naikinimo“ per Rusijos puolimą šalies rytuose.

„Laukia nepaprastai sunkios savaitės“, – sakoma O.Reznikovo pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“.

„Rusija jau sutelkė pajėgas plataus masto puolimui Rytų Ukrainoje“, – pridūrė jis, sakydamas, kad Maskva „stengsis sukelti kuo daugiau skausmo“, ir perspėjo dėl „naikinimo ir skaudžių aukų“.

„Ateinančiomis dienomis mums prireiks visos mūsų tvirtybės ir nepaprastos vienybės“, – ukrainiečiams sakė O.Reznikovas.

Jis pridūrė, kad artėjantys įvykiai „nulems mūsų valstybės ateitį“.

Rusija tęsia invaziją į Ukrainą ir, karui tęsiantis jau trečią mėnesį, sutelkė dėmesį į šalies rytus ir pietus.

Kyjivas pripažino, kad Rusijos pajėgos pasiekė laimėjimų rytuose, užėmė keletą kaimų Donbaso regione.

Keli Ukrainos miestai planuoja pervadinti su Rusija susijusias gatves ir aikštes, vykdydami „derusifikacijos“ procesą po Maskvos sukelto karo, rašo „The Guardian“.

Praėjus dienai po to, kai Kyjive buvo išmontuotas didžiulis sovietmečio paminklas, turėjęs simbolizuoti Rusijos ir Ukrainos draugystę, miesto taryba pranešė, kad sudarė 467 vietų, kurias būtų galima pervadinti, sąrašą.

VIDEO: 15/15: karas Ukrainoje – JAV vadovybės vizitas, Mariupolio atakavimas, sąlygos pergalei

15/15: karas Ukrainoje – JAV vadovybės vizitas, Mariupolio atakavimas, sąlygos pergalei

Tarp šių vietų – rašytojo Levo Tolstojaus vardu pavadinta aikštė ir gatvė, pavadinta Rusijos Baikalo ežero vardu. Į sąrašą taip pat įtrauktas kelias, pavadintas artimos Rusijos sąjungininkės Baltarusijos sostinės Minsko vardu.

1991 m. Ukrainai paskelbus nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, kai kurių miestų pavadinimai buvo pakeisti, siekiant ištrinti sovietinių pareigūnų palikimą. Dabar kai kurie pareigūnai nori panaikinti rusų rašytojų, poetų ir kalnų grandinių pavadinimus.

VIDEO: V.Zelenskis pasmerkė Rusijos sprendimą nutraukti dujas Bulgarijai ir Lenkijai: tai „Europos šantažas“

V.Zelenskis pasmerkė Rusijos sprendimą nutraukti dujas Bulgarijai ir Lenkijai: tai „Europos šantažas“

Reuters

Dar viena Rusijos vykdomo europiečių šantažo serija rodo, kad normalus ekonominis bendradarbiavimas neįmanomas. Taip sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, omenyje turėdamas Rusijos nutrauktą dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai.

„Sprendimas nutraukti dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai yra dar vienas argumentas, patvirtinantis, kad niekas Europoje negali tikėtis normalaus ekonominio bendradarbiavimo su Rusija“, – vaizdo pranešime kalba V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas pabrėžia, kad Rusija ne tik dujas, bet ir bet kokią prekybą laiko ginklu.

„Laukiama momento, kai bus galima pasinaudoti viena ar kita prekybos kryptimi. Arba pasinaudoti šia galimybe ir politiškai šantažuoti europiečius, arba sustiprinti Rusijos karinę mašiną, kuri vieningą Europą laiko savo taikiniu“, – tikina V.Zelenskis.

Pasak jo, kuo greičiau visi Europoje pripažins, kad negali ekonomiškai priklausyti nuo Rusijos, tuo greičiau bus galima užtikrinti Europos rinkų stabilumą.

Ketvirtadienį Lietuvoje viešintis Ispanijos užsienio, Europos Sąjungos reikalų ir bendradarbiavimo ministras Jose Manuelis Albaresas Bueno Vilniuje aptars NATO rytinio sparno stiprinimą, paramą Ukrainai.

Jis susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilyte-Nielsen, užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.

„Ministrai aptars artėjantį NATO viršūnių susitikimą Madride bei būtinybę toliau stiprinti NATO rytinio flango gynybinius pajėgumus, karinę, humanitarinę ir politinę paramą Ukrainai, dvišalius Ispanijos ir Lietuvos santykius“, – pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Per susitikimą taip pat bus kalbama apie poreikį tęsti spaudimą Rusijai, taikant naujas sankcijas, bei santykius su Kinija. 

Svečias planuoja aplankyti Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Zokniuose dislokuotus ispanų karius, kurie dalyvauja NATO oro policijos misijoje.

Kovo pabaigoje Ispanijos kariai su aštuoniais naikintuvais F-18 „Hornet“ iš lenkų perėmė patruliavimą Baltijos oro erdvėje.

Remiantis nauja palydovų nuotraukų analize, Rusija karinėje jūrų bazėje Juodojoje jūroje dislokavo apmokytus karinius delfinus – galbūt tam, kad apsaugotų savo laivyną nuo povandeninės atakos, rašo „The Guardian“.

JAV karinio jūrų laivyno institutas (USNI) peržiūrėjo Sevastopolio uoste esančios karinio jūrų laivyno bazės palydovines nuotraukas ir padarė išvadą, kad du delfinų aptvarai buvo perkelti į bazę vasario mėnesį, Maskvai pradėjus invaziją į Ukrainą.

Rusija jau anksčiau yra treniravusi delfinus kariniais tikslais, naudodama šiuos žinduolius daiktams ištraukti arba atbaidyti priešo narus.

Sevastopolio jūrų bazė yra svarbi Rusijos kariuomenei, nes ji yra pietiniame Krymo, kurį Maskva užėmė 2014 m., pakraštyje. Remiantis USNI atlikta analize, daugelis bazėje dislokuotų Rusijos laivų, nors ir nepatenka į raketų veikimo zoną, yra potencialiai pažeidžiami povandeninių atakų.

Kaip rašo „The Guardian“, Ukraina taip pat treniravo delfinus netoli Sevastopolio, vykdydama programą, atsiradusią pagal sovietinių laikų programą, kuri praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje buvo apleista.

Šaltojo karo metais ir JAV, ir Sovietų Sąjunga plėtojo delfinų, kurių echolokaciniai gebėjimai leidžia jiems aptikti povandeninius objektus, pavyzdžiui, minas, naudojimą.