Pareigūnų sprendimas neatskleisti informacijos D.Trumpui dar labiau pabrėžia nepasitikėjimą, kuris jau įsišaknija tarp žvalgybos bendruomenės ir JAV prezidento dėl pastarojo komandos ryšių su Rusijos valdžia, taip pat – dėl D.Trumpo parodyto priešiškumo JAV šnipų agentūroms. Trečiadienį D.Trumpas apkaltino agentūras nutekinant informaciją su tikslu jam pakenkti.
Kai kuriais atvejais pareigūnai nusprendė nerodyti D.Trumpui šaltinių ir metodų, kaip žvalgybos agentūros surenka informaciją. Tai gali būti, pavyzdžiui, būdai, kaip agentūros šnipinėja kitų valstybių valdžias.
Dabartiniai ir buvę pareigūnai teigė, kad sprendimams dėl to, kiek ir ko atskleisti D.Trumpui, daug įtakos daro naujojo JAV vadovo nuolat viešai išsakomos pagyros Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, taip pat D.Trumpo paraginimas Rusijai kampanijos metu ir toliau įsilaužinėti į Demokratų el.pašto serverius.
JAV žvalgybos tarnybos yra priėjusios išvadą, kad Rusijos valdžios pasamdyti programišiai pavogė ir nutekino Hillary Clinton kampanijos el.laiškus tam, kad pamintų JAV rinkimų procesą ir padidintų D.Trumpo tikimybę laimėti.
Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro atstovas spaudai neigė, kad yra slepiama informacija: „Bet kokia teiginiai, kad JAV žvalgybos bendruomenė neatskleidžia informacijos ir nesuteikia geriausios įmanomos žvalgybinės informacijos prezidentui ir jo nacionalinio saugumo komandai, yra netiesa“.
Žvalgybininkų sprendimas visko neatskleisti šalies vadovui ar Kongresui nėra be precendento. Pareigūnai anksčiau yra nusprendę išlaikyti paslaptyje kai kuriuos dalykus – pavyzdžiui, tam, kad apsaugotų šaltinius. Tačiau anksčiau tokių sprendimų motyvas nebuvo nerimas dėl prezidento nepatikimumo ar nesugebėjimo išlaikyti valstybės paslapčių.
„The Wall Street Journal“ pažymi, kad nėra aišku, kiek kartų pareigūnai nuslėpė informaciją nuo D.Trumpo. Šaltiniai pabrėžė nežinantys nė vieno atvejo, kad prezidentui nebūtų buvusi atskleista informacija apie pavojų saugumui.
D.Trumpas pirmadienį paprašė atsistatydinti Mike'ą Flynną, savo patarėją nacionalinio saugumo klausimais. Tokį žingsnį prezidentas žengė, kai buvo paskelbta apie M.Flynno kontaktus su Rusijos ambasadoriumi.
Trečiadienį D.Trumpas dėl M.Flynno atsistatydinimo apkaltino žvalgybos agentūras ir žiniasklaidą. „Tikrasis skandalas yra tas, kad slapta informacija yra „žvalgybos“ dalinama kaip saldainiai. Labai neamerikietiška“, – parašė jis „Twitter“ tinkle.
„The Wall Street Journal“ primena, kad pats D.Trumpas yra išreiškęs norą kuo mažiau laiko skirti kasdieniams žvalgybos pranešimams. Priešingai nei jo pirmtakai, D.Trumpas pageidavo sumažinti jam pristatomų temų skaičių, taip pat bendrą informacijos kiekį.
Žvalgybos veteranai su nerimu stebi santykius tarp žvalgybos agentūrų ir D.Trumpo. „Nekalbama apie tai, kas laimėjo rinkimus. Kalbama apie nerimą dėl institucinio vientisumo“, – leidiniui sakė buvęs aukšto rango žvalgybos pareigūnas Markas Lowenthalis.
„Tikriausiai nėra precendento, kad būtų tokie sudėtingi santykiai tarp prezidento ir žvalgybos agentūrų, – pridūrė jis. – Niekada nesu matęs tokios trinties. Ir tai tiesiog nėra gerai šaliai.“
