Socialdemokratas kancleris G.Schroederis, užėmęs šį postą 1998–2005 metais, minimas tarp asmenų ir institucijų, kuriuos JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) sekė nuo 2002 metų – tuomečio Vokietijos vyriausybės vadovo antrosios kadencijos pradžios.
Tuo metu Vokietija priešinosi karinei intervencijai į Iraką.
NSA yra atsidūrusi didžiulio šnipinėjimo skandalo, kuris įsiplieskė praėjusiais metais, epicentre.
Vašingtono ir Berlyno santykiai pašlijo, kai buvusio NSA kontraktininko Edwardo Snowdeno nutekinta slapta informacija atskleidė, jog Amerikos žvalgybos agentūros šnipinėjo A.Merkel ir rinko milžiniškus duomenų kiekius apie eilinių piliečių pokalbius telefonu bei veiklą internete.
Kilo pavojus, kad tas ginčas sužlugdys derybas dėl svarbios Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutarties.
G.Schroederis pareiškė, kad naujausi pranešimai apie šnipinėjimą jo nenustebino.
„Tuo metu ši mintis man niekada nebūtų šovusi į galvą, tačiau dabar tai manęs nestebina“, – sakė buvęs kancleris televizijai NDR ir dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“.
Tuo tarpu JAV prezidentas Barackas Obama neseniai duotame interviu patikino, kad A.Merkel nebesekama.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry penktadienį pripažino, kad Vašingtono ryšiai su Vokietija patyrė „sunkų laikotarpį“ dėl NSA šnipinėjimo, tačiau išreiškė viltį, kad bendri interesai padės pataisyti santykius.
J.Kerry, kalbėdamas Berlyne, sakė, kad Jungtinės Valstijos rimtai atsižvelgė į Vokietijos pasipiktinimą dėl paviešintos informacijos, jog Amerikos žvalgyba sekė A.Merkel mobilųjį telefoną.
Paklaustas, ar JAV administracija pasirašytų susitarimą dėl nešnipinėjimo, kurio Vokietija pareikalavo kilus šiam skandalui, J.Kerry tepasakė, kad A.Merkel ir B.Obama „konsultuojasi“ dėl šio klausimo.
