Kovo mėnesį pareiškusios, kad nebesidalys informacija pagal Naująją START sutartį, JAV greitai pakeitė savo poziciją, o Rusija, kurios invazija į Ukrainą dar labiau pablogino jos santykius su Vakarais, žengė analogišką žingsnį.
„Jungtinės Valstijos ir toliau mano, kad skaidrumas tarp branduolinį ginklą turinčių valstybių yra labai vertingas siekiant sumažinti klaidingo suvokimo, klaidingų apskaičiavimų ir brangiai kainuojančių ginklavimosi varžybų tikimybę“, – sakoma Valstybės departamento pareiškime.
-
Premjerė: Rusija dalyvavimą Naujojoje START sutartyje sustabdė, kad padidintų spaudimą
-
J.Bidenas: nėra požymių, kad Rusija galvoja panaudoti branduolinius ginklus
-
Branduolinis supervalstybių konfliktas – praeities šmėkla ar aktuali grėsmė?
-
Rusija nebeinformuos JAV apie raketų bandymus, pradeda pratybas
„Jungtinės Valstijos ragina Rusijos Federaciją laikytis teisiškai privalomų įsipareigojimų ir vėl visiškai įgyvendinti Naująją START sutartį ir visas joje numatytas stabilizavimo, skaidrumo ir tikrinimo priemones“, – teigiama jame.
Valstybės departamentas, apibūdindamas duomenų paskelbimą kaip savanorišką, nurodė, kad kovo 1 dieną JAV turėjo 1 419 dislokuotų branduolinių kovinių galvučių.
2022 metų kovo mėnesį šis skaičius siekė 1 515 ir neviršijo 2010 metais pasirašytoje sutartyje nustatytos 1 550-ies ribos. Praėjusiais metais Rusija teigė dislokavusi 1 474 branduolines kovines galvutes.
JAV kovinės galvutės yra 662 tarpžemyninėse balistinėse raketose ir kitose dislokuotose sistemose, tai yra 686 galvutėmis mažiau nei prieš metus ir neviršijant Naujojoje START sutartyje nustatytos 700 galvučių ribos. Rusija pranešė, kad prieš metus jų buvo 526.
JAV pareiškė, kad iš viso turi 800 siuntimo į taikinį sistemų atsargų, įskaitant nepanaudotas, tai yra tiek pat, kiek ir prieš metus, ir daugiausia, kiek leidžiama pagal sutartį.
Buvę prezidentai Barackas Obama ir Dmitrijus Medvedevas, kai santykiai tarp JAV ir Rusijos buvo šiltesni, pasirašė Naująją START sutartį, kuri yra Šaltojo karo palikimas ir kuriuo buvo siekiama dviejų tikslų – apriboti branduolinius ginklus ir padidinti skaidrumą.
Vasario mėnesį, minint pirmąsias plataus masto invazijos į Ukrainą metines, prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad Rusija sustabdo dalyvavimą sutartyje, nors ir nepasakė, kad pasitraukia iš jos.
Prezidentas Joe Bidenas iš karto po to, kai pradėjo eiti pareigas 2021 metais, penkeriems metams pratęsė Naująją START sutartį, kurios galiojimas turėjo baigtis.
Ankstesnė JAV Donaldo Trumpo administracija atidėjo sutarties pasirašymą, sakydama, kad ji yra nesąžininga, nes nekelia jokių reikalavimų Kinijai, kurios branduolinis arsenalas yra gerokai mažesnis nei Rusijos ir Jungtinių Valstijų, tačiau tikimasi, kad jis sparčiai augs.
