Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį dar 1987 metais pasirašė tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir SSRS lyderis Michailas Gorbačiovas.
Bet dabar D.Trumpas konstatavo faktą, apie kurį dar 2014 metais prabilo, bet dėl kurio ryžtingų sprendimų taip ir nepriėmė jo pirmtakas Barackas Obama – kad „Rusija nesilaikė šio susitarimo“.
Pritaria ir NATO, ir britai
„Rusija pažeidė susitarimą. Ji jį pažeidinėjo daug metų. Mes neleisime Rusijai pažeidinėti branduolinės sutarties ir gaminti ginklus, kai mums tai neleidžiama. Turėsime vystyti šiuos ginklus, nebent Rusija ir Kinija ateis pas mus ir pasiūlys niekam nekurti šių ginklų.
Kadangi INF sutartis yra dvišalė, Pekinas nėra jos pasirašęs, todėl gali netrukdomas vystyti vidutinio nuotolio raketas.
Bet jei Rusija tai daro ir jei Kinija tai daro, o mes laikomės susitarimo – tai nepriimtina“, – šįkart visiškai logiškai pasisakė JAV prezidentas.
Kiniškas aspektas čia svarbus. Kadangi INF sutartis yra dvišalė, Pekinas nėra jos pasirašęs, todėl gali netrukdomas vystyti vidutinio nuotolio raketas. O Vašingtonui neramu dėl augančios kinų karinės galios vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje.
Nors Kremlius tradiciškai pareiškė kaltinimų neva neatsakingiems amerikiečiams, pagrindinė JAV sąjungininkė Jungtinė Karalystė ir daugelis kitų amerikiečių partnerių sekmadienį stojo į Vašingtono pusę.
Kad Rusija pažeidė INF sutartį, kai sukūrė naują vidutinio nuotolio raketą „Novator 9M729“ (NATO vadinamą „SSC-8“), dar anksčiau pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
O Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Gavinas Williamsonas pridūrė: „Žinoma, mes norime, kad sutartis liktų galioti, bet tam reikia abiejų pusių įsipareigojimo, o šiuo metu viena pusė susitarimą ignoruoja. Tai Rusija pažeidžia susitarimą, tai Rusijai reikia spręsti problemą.“
J.Boltonas niekina ginklų kontrolės sutartis
Nemažai stebėtojų sveikina D.Trumpą ir didelę įtaką JAV prezidento sprendimui padariusį jo patarėją nacionaliniam saugumui Johną Boltoną – esą ši administracija drįsta pagaliau imtis veiksmų, kai B.Obama tūpčiojo vietoje.
Vis dėlto BBC analitikas Jonathanas Marcusas pastebėjo: „Donaldo Trumpo sprendimas pasitraukti iš susitarimo – rimtas smūgis ginklų kontrolei. Daug ekspertų mano, kad derybos turėjo tęstis.“
Vienas tokių specialistų – buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje ir George'o W.Busho administracijos Valstybės departamente dirbęs Stevenas Piferis. Jis yra įtakingo Brookingso instituto Ginklų kontrolės iniciatyvos direktorius.
„Johnas Boltonas rusams praneš apie JAV pasitraukimą iš sutarties. Tokiam žingsniui Vašingtonas tikrai turi priežasčių – Rusija pažeidžia susitarimą. Bet pasitraukimas – didelė Trumpo administracijos klaida“, – rašo S.Piferis.
Jis priminė, kad ir B.Obama, ir jau į Baltuosius Rūmus įsikraustęs D.Trumpas dar bandė priversti Rusiją laikytis nustatytų taisyklių. Antai 2017 metų gruodį Vašingtonas paskelbė apie „integruotą strategiją“, kaip prispausti Maskvą.
J.Boltono pozicija, anot S.Pigerio, aiški jau seniai – šis „vanagas“ neslepia paniekos apskritai bet kokioms ginklų kontrolės sutartims, o trauktis iš INF sutarties ragino jau seniai.
Be to, J.Boltonas ženkliai prisidėjo prie G.W.Busho administracijos sprendimo 2002 metais pasitraukti iš dar 1972-aisiais pasirašytos Antibalistinių raketų sutarties. Jis taip pat prieštaravo Naujajai Strateginės ginkluotės mažinimo sutarčiai (START), kuri buvo pasirašyta 2010 metais.
Kad Rusija pažeidžia INF sutartį, faktas, sako S.Piferis ir priduria, jog tai yra pagrindas pasitraukti iš susitarimo. Bet klausia, ar tai tikrai protinga, ir vardija argumentus, kodėl šis žingsnis amerikiečiams pakenktų plačiąja prasme.
Kur padėti atsaką Rusijai?
Pirma, būtent JAV bus kaltinamos dėl sutarties „nužudymo“. Maskva energingai neigia visus kaltinimus ir tvirtina, kad būtent Vašingtonas pažeidžia INF sutartį.
Kadangi JAV turimi įrodymai dėl Rusijos vykdomų pažeidimų yra įslaptinti, viešos diskusijos taps (jau tapo) abipusių kaltinimų ir neigimų karusele. Kadangi tarptautinis pasitikėjimas D.Trumpo administracija yra žemas, JAV bus sunku laimėti šiuos debatus.
Antra, kai tik JAV pasitrauks iš INF sutarties, Rusijai nebereikės net apsimesti, kad šalis laikosi susitarimo. Kitaip tariant, Maskva galės nevaržoma dislokuoti raketą „Novator 9M729“ ir kitas vidutinio nuotolio balistines raketas.
Trečia, JAV sprendimas greičiausiai sukels abejonių Europoje – Rusija ir jos raketos yra visai šalia ES sienų. Nemažai Senojo žemyno šalių vertina INF sutartį ir labai nedaug pareigūnų leido sau apkaltinti Kremlių dėl susitarimo pažeidimų.
Vidutinio nuotolio raketa, dislokuota JAV, Rusijos nepasiektų, tad Kremliaus tikrai neišgąsdintų. Be to, menkai tikėtina, kad amerikiečiams pavyktų dėl raketos dislokavimo įtikinti NATO nares Europoje, Japoniją ar Pietų Korėją.
Ketvirta, JAV šiuo metu neturi raketos, kurią galėtų dislokuoti kaip atsvarą rusiškam atitikmeniui. Taip, pagal „integruotą strategiją“ specialistams buvo nurodyta išanalizuoti galimybę sukurti vidutinio nuotolio raketą, bet programai buvo skirta gana mažai lėšų.
Galiausiai net jei Pentagonas išvystytų raketą, pagrindinis klausimas niekur nedingtų: kur tą raketą padėti?
Vidutinio nuotolio raketa, dislokuota JAV, Rusijos nepasiektų, tad Kremliaus tikrai neišgąsdintų. Be to, menkai tikėtina, kad amerikiečiams pavyktų dėl raketos dislokavimo įtikinti NATO nares Europoje, Japoniją ar Pietų Korėją.
„Todėl JAV pasitraukimas iš INF sutarties kvepia pralaimėjimu iš visų pusių. Rusijos pareigūnai turbūt švenčia šią naujieną“, – tvirtina S.Piferis.
Išmanesnis kelias pirmyn
Aišku, absoliučiai galutinis sprendimas dėl JAV pasitraukimo iš sutarties oficialiai dar nepriimtas. Galbūt tai derybinis D.Trumpo manevras? J.Boltonas dar tik vyks į Maskvą, kur neabejotinai kalbėsis su šios šalies pareigūnais.
S.Piferis: „Trumpo administracija, padedama sąjungininkų, turėtų paskutinį kartą pabandyti įtikinti Maskvą grįžti prie taisyklių.“
S.Piferis mano, kad yra protingesnis būdas išsaugoti INF sutartį ar bent pasiruošti sklandesniam pasitraukimo iš susitarimo scenarijui.
Pirmiausia, Vašingtonas esą turėtų paspausti sąjungininkus Europoje ir Azijoje, kad jų lyderiai per pokalbius su Rusijos vadovybe, ypač Vladimiru Putinu, pareikalautų laikytis sutarties – Maskva turi jausti karštį.
Antra, JAV ginkluotosios pajėgos galėtų neišlipdamos iš INF sutarties rėmų mesti iššūkį Rusijai.
Pavyzdžiui, į Europą permesti konvencinių „oras-žemė“ tipo raketų „AGM-158 JASSM“, taip pat – per Atlantą laikinoms operacijos pasiųsti bombonešius B-1. Sparnuotųjų raketų skaičių būtų galima padidinti ir JAV karo laivuose aplink Europą.
Trečia, JAV žvalgybos tarnybos turėtų suvokti, kad dalį informacijos būtina deklasifikuoti, ir parengti išsamią prezentaciją, kaip ir kada Rusija pažeidė INF sutartį. Kai/jei JAV pasitrauks iš sutarties, pasauliui reiks paaiškinti, kodėl taip elgiamasi.
„INF sutarčiai daug nebeliko. Tai nėra gerai. Trumpo administracija, padedama sąjungininkų, turėtų paskutinį kartą pabandyti įtikinti Maskvą grįžti prie taisyklių.
Jei nepavyks, būtina turėti pasiaiškinimą prieš neišvengiamą viešųjų ryšių kovą“, – pabrėžia S.Piferis.
-
JAV ieško būdų atgrasyti Rusiją nuo ribotų branduolinių smūgių
-
Rusija piktinasi naująja JAV branduoline doktrina
-
JAV atstovė NATO ragina Rusiją nutraukti naujų raketų vystymą
-
D.Trumpas: JAV pasitrauks iš branduolinio susitarimo su Rusija
-
Maskva: pasitraukimas iš branduolinių ginklų sutarties – „pavojingas žingsnis“ JAV
