Nors Jungtinės Valstijos įtūžusios dėl civilių žudymo, jos nėra įsitikinusios, kad reikėtų imtis „vienašališkų“ karinių veiksmų ir pasisako už diplomatines priemones, spaudžiant B.al Assadą atsistatydinti, L.Panetta sakė Senato ginkluotųjų tarnybų komitetui.
Paklaustas senatoriaus Richardo Blumenthalio, ar Jungtinės Valstijos pasiruošusios aprūpinti Sirijos sukilėlius ryšių įranga, L.Panetta atsakė: „Būčiau linkęs aptarti tai uždaroje sesijoje, tačiau galiu jums pasakyti, kad svarstome kai kurias nemirtinosios pagalbos priemones.“
Šis atsakymas buvo pirmasis kartas, kai JAV prezidento Baracko Obamos administracija užsiminė esanti pasiruošusi suteikti tiesioginę pagalbą Sirijos sukilėliams, kuriems sunku priešintis tankais ir artilerija ginkluotoms režimo pajėgoms.
L.Panetta pasmerkė Sirijos režimo vykdomą kruviną susidorojimą, tačiau atsargiai kalbėjo apie karinės intervencijos galimybę, argumentuodamas, jog dėl šio klausimo nėra tarptautinio sutarimo, kad šios šalies opozicija labai susiskaldžius ir kad toks žingsnis gali pakurstyti pilietinį karą.
„Peržiūrime visus įmanomus papildomus žingsnius, kurių gali būti imtasi be tarptautinių partnerių, siekiant palaikyti pastangas apginti Sirijos žmones, nutraukti smurtą ir užtikrinti stabilumą regione, įskaitant potencialias karines priemones, jeigu jų prireiktų“, – aiškino Pentagono vadovas.
L.Panetta taip pat sakė, kad ginkluoto pasipriešinimo judėjimas Sirijoje taip susiskaldęs, jog sunku suvokti, kuriuos režimo priešininkus reikėtų pripažinti ir palaikyti ryšius. Pasak jo, šiuo metu prie opozicijos priskiriamos apie 100 grupuočių.
Sirijos turimos Rusijos gamybos raketos ir radarai kelia pavojų bet kokiai oro pajėgų kampanijai, nurodė pareigūnai, o JAV ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Martinas Dempsey sakė, kad šios šalies vakariniame regione priešlėktuvinė gynyba penkiskart galingesnė negu turėta Libijos.
Amerikos kariškių vaidmuo kol kas buvo apribotas žvalgybos pagalbos teikimu regioniniams partneriams, nurodė M.Dempsey.
„Tačiau jeigu būtume pakviesti padėti užtikrinti JAV interesus kitokiais būdais, būtume pasiruošę“, – pridūrė jis.
Baltųjų rūmų prašymu kariškiai yra sukūrę atsarginius planus galimos intervencijos atvejui, tačiau prezidentas dar nebuvo su jais supažindintas, o išsamesnis operatyvinis planas dar nesudarytas, nurodė generolas.
Tarp galimų karinių priemonių galimas neskraidymo zonos nustatymas, karinių jūrų pajėgų „įsikišimas“ ir „riboti aviacijos smūgiai“, sakė jis.
