Maskvos tankai praeitą savaitę pajudėjo Tadžikistano-Afganistano sienos link karinėms pratyboms, kad sąjungininkė būtų apsaugota tuo atveju, jei žlugtų Afganistano vyriausybė.
Talibanas kontroliuoja vis daugiau Afganistano teritorijų, o JAV ruošiasi užbaigti 20 metų trukusią karinę misiją, kuri vis dėlto nesugebėjo atnešti taikos į šią valstybę.
Rusija džiaugiasi JAV pasitraukimu, nors tai primena nugalėtos Sovietų Sąjungos pasitraukimą iš Afganistano 1989 metais.
Maskva buvo viena pirmųjų, vedusių viešas derybas su Talibanu. Šalyje lankėsi talibų delegacija, nors Rusijoje Talibanas yra uždrausta teroristinė organizacija.
„Putinas siekia sugėdinti JAV, – sakė analitikas Asfandyaras Miras iš Tarptautinio saugumo ir bendradarbiavimo centro Stanfordo universitete. – Rusija nenori JAV remiamų režimų savo vidiniame kieme.“
Vietoj to V.Putinas deda viltis į naujus santykius su Talibanu, iš kurio tikisi teroristinių grupuočių „Islamo valstybė“ (IS) ir „al-Qaeda“ keliamos grėsmės suvaldymo.
Specialusis V.Putino pasiuntinys Afganistanui Zamiras Kabulovas neseniai pareiškė, kad tai, jog Talibanas užima vis daugiau teritorijų, naudinga Rusijai, nes bus nugalėta daugiau pavojingų džihadistų grupių.
„Tai, kad Talibanas perima kontrolę, turi teigiamą aspektą. Kodėl? Nes dauguma tų ekstremistų grupuočių yra susikoncentravusios ne į vidaus reikalus, bet į Vidurio Aziją, Pakistaną ar Iraną“, – sakė jis praeitą savaitę.
Kitame interviu paklaustas, ar JAV pasitraukimas naudingas Rusijai, jis atsakė: „Iš esmės taip.“
Tačiau Rusijos politologas ir Vidurio Azijos ekspertas Arkadijus Dubnovas mano, kad tokia strategija – rizikinga.
„Maskvos pozicija, kai atvirai remiama viena jėga ir bandoma apriboti kitos įtaką, man atrodo pavojinga. Tai atrodo keistai ir yra mėginimas atkeršyti už senas skriaudas“, – sakė jis „Financial Times“.
Maskva itin nukentėjo nuo dešimtmetį trukusio Sovietų Sąjungos konflikto su Afganistanu, kai Talibano pirmtakai modžahedai privertė sovietų pajėgas pasitraukti.
„Rusija nori vaidinti esminį vaidmenį Afganistane, tačiau nebūti tiesiogiai susijusi su karu devintajame dešimtmetyje“, – sakė kitas regiono ekspertas.
Maskvai siekiant atgauti sovietų laikais turėtą galią ir tapti didelės Eurazijos dalies saugumo garantu, JAV pasitraukimas suteikia galimybių ne tik Afganistane.
„Tai neturi nieko bendro su Rusijos pastangomis taikai Afganistane. Tai – žingsnis užtikrinti saugumą Vidurio Azijos valstybėse, kurių dauguma yra Rusijos partnerės ar sąjungininkės kalbant apie potencialią, hipotetinę grėsmę dėl Afganistano situacijos“, – sakė A.Dubnovas.
„Visa tai yra susiję su įvaizdžiu ir partnerių Vidurio Azijoje įtikinimu, kad tik Rusija sugeba užtikrinti jų saugumą“, – pridūrė jis.
Pasak eksperto, galutinis tikslas yra užkirsti kelią JAV ir kitoms Vakarų jėgoms kada nors sugrįžti į regioną: „Visa kita, ką Rusija daro, yra dūmų uždanga.“
Rusija kelis kartus ragino sąjungininkes surengti derybas įvairiuose formatuose, įskaitant Eurazijos ekonominę sąjungą, kuriai priklauso Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija; taip pat Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją (KSSO) – šiam kariniam blokui priklauso ir tokios valstybės kaip Tadžikistanas.
Vis dėlto Maskvai kyla rizika. „Blogėjanti padėtis Afganistane taps rimtu išbandymu KSSO, kuri turės įrodyti, kad gali užtikrinti saugumą regione“, – mano Carnegie Maskvos centro direktorius Dmitrijus Treninas.
„Nei Rusija, nei Vidurio Azijos valstybės neturi išteklių, priežasčių ar noro priverstinai kištis į Afganistano reikalus. Tai būtų visiška kvailystė“, – pridūrė jis.
Dauguma tarptautinių ekspertų mano, kad po to, kai JAV pasitrauks, Talibanas turi potencialo visiškai ar iš dalies užimti Afganistaną.
„Garantuoju, kad iki rugsėjo Talibanas užims valdžią Kabule, – rusų diplomatinis šaltinis sakė „Financial Times“. – Tačiau jie nežino kaip valdyti: jie yra įstrigę XIII a., todėl laukia betvarkė.“
Paskutinį kartą Talibanas Afganistaną valdė 1996–2001 metais. Tuomet jis šaliai primetė griežtą islamo teisės interpretaciją, kuri lėmė šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, ypač moterų.
Talibanas suteikė saugų prieglobstį teroristams, įskaitant Osamos bin Ladeno „al Qaeda“ tinklą, atsakingą už rugsėjo 11-osios išpuolius JAV. Po šių atakų Jungtinių Valstijų vadovaujamos pajėgos įvykdė invaziją į Afganistaną, tik šiemet paskelbta apie jų pasitraukimą.
A.Dubnovas mano, kad Rusija galėtų „patarti“ Talibanui kaip valdyti, tačiau ar tai suveiktų – neaišku.
„Tuos žmones sunku mokyti patarimais, jiems daug labiau reikia pinigų, o Rusija nėra pasirengusi padėti su pinigais“, – sakė A.Dubnovas.
Rusija taip pat gręžiasi Pakistano – regiono žaidėjo, kurio specialiosios tarnybos palaiko ryšius su Talibanu – link.
„Pakistanas turi branduolinių ginklų ir artimai bendradarbiauja su Kinija, todėl nusipelnė didesnio Maskvos dėmesio“, – teigė D.Treninas.
Jis pridūrė, kad Maskva turėtų būti atsargi, jei nenori įpykdyti Pakistano varžovės Indijos.
Nepaisant neišvengiamo pasitraukimo, JAV sprendžiant Afganistano likimą nebus visiškai bejėgės, sakė Harshas Pantas, Naujajame Delyje įsikūrusio tyrimo centro „Observer Research Foundation“ direktorius.
„Visos šalys šiame Afganistano žaidime laukia, ką JAV darys toliau. Amerika vis dar turi daug neatverstų kortų“, – sakė jis „Financial Time“.
