Pastarosiomis dienomis pozicijas stiprinantys Talibano ekstremistai skelbia kontroliuojantys jau 85 proc. Afganistano teritorijos. Vyriausybė Kabule tai neigia, vis dėlto sostinės oro uoste buvo įrengta oro gynybos sistema siekiant jį apsaugoti nuo raketų.
Nepaisant eskalacijos, kitą mėnesį JAV užbaigs 20 metų trukusią karinę misiją Afganistane. Liepos pradžioje amerikiečių pajėgos tyliai paliko Bagramo oro pajėgų bazė – neįspėjo net naujojo Afganistano kariuomenės vado.
Be amerikiečių iš Afganistano traukiasi ir kitų Vakarų šalių pajėgos – birželio pabaigoje namo sugrįžo paskutiniai Lietuvos kariai.
Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby sekmadienį „Fox News“ sakė, kad JAV „susirūpinusios“ stebi situaciją Afganistane: „Tai metas, kai Afganistano vyriausybės pajėgos turi imtis veiksmų ir apginti savo šalį. Tai yra atsakomybės akimirka.“
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, religijotyrininkas Egdūnas Račius tikina, kad tai, jog Talibanas užima vis daugiau teritorijų, yra susiję su Vakarų pajėgų pasitraukimu – talibai laukė šios progos.
„Talibanas turi labai platų palaikymą, o tų teritorijų parėmimas yra visiškai logiškas, dėsningas, nes vietiniai gyventojai dažnai mato Talibaną kaip alternatyvą padėčiai, kurioje jie buvo atsidūrę pastaruosius 20 metų.
Kitaip tariant, realybėje Talibanas ne užgrobinėja teritorijas, o kaip tik grįžta į ten, kur turi didelį palaikymą“, – 15min profesorius.
Pasak E.Račiaus, įtampų ir karinių konfliktų gali kilti Afganistano šiaurėje, kur Talibanas nėra palaikomas.
„Vėl gali būti grįžtama į situaciją, kuri buvo iki 2001-ųjų, kai pietinė, rytinė, centrinė dalys valdomos Talibano, o vyriausybė, kiek jos liks, bus užspeista ir įsikurs šiaurinėje dalyje“, – pridūrė jis.
Talibano stiprėjimas daliai afganų bei stebėtojų kelia nerimą. Žmogaus teisių gynėjų organizacija „Amnesty International“ skelbia, kad per du dešimtmečius sunkiai iškovotam moterų ir mergaičių progresui gresia pavojus.
Organizacija nurodo, kad Talibanui valdant 1996-2001 metais, afganėms nebuvo leidžiama dirbti, rodytis viešumoje be giminaičio vyro. Joms buvo neleidžiama mokytis, prieiga prie sveikatos apsaugos buvo ribota. Panašūs draudimai taikomi ir šiuo metu Talibano kontroliuojamose teritorijose, nurodo „Amnesty International“.
Afganistano pareigūnai ragina afganus „paimti reikalus į savo rankas“ ir stoti į ginkluotą kovą su Talibanu. Esą vietinė parama Afganistano saugumo pajėgoms jau padėjo kai kuriose teritorijose.
Regiono ekspertė „Brookings“ institute Madiha Afzal mano, kad labiausiai tikėtinas scenarijus yra tas, kad kovos tarp Talibano ir Afganistano saugumo pajėgų persikels į provincijų sostines. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad Talibanas neišvengiamai užims valdžią.
Analitikė prognozuoja, kad vidutiniu laikotarpiu Afganistane laukia kraujo liejimas. „Reikia daug drąsos vien ten būti, tęsti darbus. Moterims žurnalistėms ypač – per pastaruosius mėnesius jų tiek daug buvo užpulta. Eiti į mokyklą gali reikšti, kad negrįši namo“, – M.Afzal sakė „Vox“.
Bręsta pabėgėlių krizė?
Italijos premjeras Mario Draghi praeitą mėnesį įspėjo, kad užsienio pajėgoms palikus Afganistaną, reikėtų tikėtis naujo migrantų antplūdžio.
Anksčiau šiemet kelios ES šalys sutiko suteikti prieglobstį afganams, kurie dirbo su užsienio pajėgomis ir jiems gresia Talibano kerštas.
Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimais, pastarosiomis dienomis šiaurinėje Afganistano dalyje namus turėjo palikti 56 tūkst. žmonių. 2021 metais šalies viduje jau persikėlė daugiau nei 205 tūkst. žmonių.
Po to, kai praeitą savaitę 1 000 afganų saugumo pajėgų pabėgo į kaimyninį Tadžikistaną, šalies prezidentas į pasienį nusiuntė 20 tūkst. kariuomenės rezervistų.
Šiuo metu visame pasaulyje yra registruota beveik 3 mln. pabėgėlių, kitaip tariant, 1 iš 10 pabėgėlių yra afganas.
Michaelas Kugelmanas iš „The Wilson Center“ portale „Foreign Policy“ rašo, kad kita krizė Afganistane gali būti itin aštri: jos komponentai – stiprėjantys sukilėliai, teroristinis smurtas, JAV pajėgų pasitraukimas, blėstantis taikos procesas ir ekstremalios sausos sąlygos.
Pasak M.Kugelmano, bėgantys iš Afganistano greičiausiai glausis Pakistane ir Irane. Tiesa, šių šalių vyriausybės pastaraisiais metais siekė deportuoti afganus dėl ekonominių ir saugumo priežasčių.
Europa per Viduržemio jūros maršrutą tampa vis dažnesne afganų pabėgėlių kryptimi, tačiau ES valstybės taip pat deportavo tūkstančius afganų.
E.Račius sako, kad su užsienio pajėgomis kolaboravusiems afganams kyla grėsmė: „Su jais bus greičiausiai susidorota – talibaniškas teisingumas yra labai greitas ir brutalus.“
Vis dėlto eiliniai piliečiai, kurie neužsiima politika, greičiausiai fizinių pasekmių nepatirs, net jei nėra artimi Talibanui, nurodo profesorius.
„Yra labai aukšta tikimybė, kad matysime dar vieną pasitraukiančiųjų iš Afganistano bangą. Tačiau, kaip rodo istorija, didžioji dalis iš jų apsistoja kaimyninėse valstybėse – Irane ir Pakistane, kur turi giminių, egzistuoja kalbinis etninis artumas. <...> Ar jie sieks patekti į Europą? Nebūčiau tuo toks tikras“, – 15min teigė E.Račius.
Intensyvėjant smurtui, Afganistanas paragino Europos šalis stabdyti priverstines afganistaniečių deportacijas trims mėnesiams.
Įšaldytos derybos
JAV, vadovaujamos Donaldo Trumpo, 2020-ųjų pradžioje sudarė taikos susitarimą su Talibanu. Buvo sutarta sumažinti smurtą, iš Afganistano išvesti užsienio pajėgas, pradėti derybas su vyriausybe Kabule ir neleisti, kad šalis vėl taptų prieglobsčiu teroristams.
E.Račius atkreipia dėmesį, kad formaliai vis dar vyksta derybos tarp Talibano ir Ashrafo Ghani vadovaujamos vyriausybės.
„Verta atkreipti dėmesį, ar Talibanas bus linkęs dalintis valdžia, būti atlaidus Ghani bei ankstesnei Karzai vyriausybei“, – sakė jis.
Pasak profesoriaus, A.Ghani vyriausybę Talibanas turėtų matyti kaip JAV pajėgų kolaborantus. Vis dėlto E.Račius atkreipia į sudėtingą Afganistano visuomenės struktūrą.
„Tai – pirmiausia gentinė visuomenė, gentinės konfederacijos vykdo nacionalinę politiką. Tačiau konkuruojančios puštūnų gentinės konfederacijos viena kitos atžvilgiu jaučia tam tikrą pagarbą.
Vienus asmenis jos gali identifikuoti kaip tuos, su kuriais galima susidoroti, o kitus – ne, antraip lauks vendeta“, – sakė jis ir pridūrė, kad A.Ghani ir buvęs prezidentas Hamidas Karzai priklauso vienai iš konfederacijų.
Puštūnai – didžiausių iš 14 etninių grupių etninių grupių Afganistane, sudaranti 42 proc. populiacijos.
