Vasario 3-iosios vakarą krovininis traukinys, gabenantis pavojingus chemikalus, ties Ist Palestaino miesteliu nuvažiavo nuo bėgių ir sprogo. Dėl to kilo gaisras, prireikė evakuoti apie 2 tūkst. – kone pusę – gyventojų.
Pasak JAV Nacionalinės transporto saugos valdybos, avarijos metu Ist Palestaine, Ohajuje netoli Pensilvanijos nuo bėgių nuvažiavo 38 vagonai ir kilo gaisras, kuris apgadino dar 12 vagonų.
Iš 20 vagonų su pavojingomis medžiagomis, 11 išėjo iš rikiuotės.
Kad išvengtų sprogimo, geležinkelių kompanija atliko kontroliuojamą cheminių medžiagų išleidimą ir ore pasklido nuodingi, potencialiai mirtini dūmai, pranešė Ohajo gubernatoriaus biuras.
Netrukus po nelaimės socialiniuose tinkluose ėmė sklisti gandai apie milžiniškus teršalų kiekius, neva išsiliejusius į aplinką.
Gyventojai svarstė, kad nuo jų kažkas slepiama, o sąmokslo teorijų kūrėjai jau netrukus ėmė vieną po kitos kurpti melagienas.
Tyrimai gyventojų nenuramino
Tačiau ištyrus daugiau kaip 480 namų avarijos apylinkėse, vinilchlorido, bespalvių kancerogeninių dujų, ir vandenilio chlorido pėdsakų neaptikta, sakė Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) administratorius Michaelas Reganas.
Šimtams evakuotų gyventojų buvo leista grįžti namo, tačiau daugelis jų reiškė susirūpinimą dėl sveikatos problemų.
Kai kurie iš jų pranešė apie galvos skausmus ir baiminosi, kad po kelerių metų galėtų susirgti vėžiu.
Valdžios institucijų teigimu, tyrimai rodo, jog oras yra saugus, savivaldos vandens sistemoje teršalų neaptikta.
-
Klimato kaita jau šiandien griauna miestus
-
Mažiau nei per 50 metų žmonės išnaikino 60 procentų visų gyvūnų
-
Cheminė tarša peržengė žmonijai saugią ribą: didžiausią susirūpinimą kelia plastikas
-
Numušti objektai virš JAV įkvėpė fantazuoti: sukurti ateivių ar išgalvoti valdžios?
-
JAV administracija ramina visuomenę po traukinio avarijos
Užkliuvo filmas
Netrukus po avarijos socialiniuose tinkluose ėmė sklisti su šia avarija susijusios melagienos, kai kurios jų – itin absurdiško turinio.
Dėl avarijos kaltinant valdžią, į sąmokslo teorijų kūrėjų akiratį pateko ir praėjusių metų gruodį „Netflix“ platformoje pasirodęs filmas „White Noise“ (liet. „Baltasis triukšmas“).
Galimai tokiems palyginimams pradžią davė Ist Palestaino gyventojai, kurie buvo priversti evakuotis iš savo namų ir jau netrukus ėmė badyti pirštais į sąsajas su kino juosta.
Filmo veiksmo centre – išgalvotas personažas Džekas Gladnis, kuris yra Hitlerio studijų profesorius.
Jis, kartu su šeima, priversti išsikraustyti iš savo namų, nes po traukinio avarijos netoli jų gyvenamosios vietos pasklido nuodingas juodas debesis.
Filme pavaizduotus įvykius interneto vartotojai ėmė lyginti su realia traukinio avarija – atsirado tvirtinančių, neva gruodžio pabaigoje ekranuose pasirodęs filmas buvo pranašiškas arba skirtas tam, kad gyventojus būtų galima paruošti nelaimei, kurią tariamai surežisavo valdžia.
Tačiau tai nėra tiesa.
Visų pirma, kino juostoje vaizduojamas sprogimas, kuomet traukinys susiduria su pavojingas chemines medžiagas gabenančiu sunkvežimiu.
Realybėje traukinio avarija įvyko, kai vienas iš traukinio vagonų, kuriame buvo vežamos plastikinės granulės, ėmė kaisti nuo traukinio ašies. Tai ir sukėlė pirminį gaisrą.
Kol guolio temperatūra kilo, traukinys pravažiavo pro du kelyje esančius defektų detektorius, kurie nesukėlė garsinio pavojaus signalo, nes tuo metu nebuvo pasiekta karščio riba, paaiškinama sekmadienį išplatintoje pirminėje avarijos ataskaitoje.
Trečiasis detektorius galiausiai užfiksavo aukštą temperatūrą, tačiau tada jau buvo per vėlu – kilo gaisras.
Tačiau melagienose linksniuojama kino juosta nėra apie traukinio sprogimą – tik nedidelė siužeto dalis tiesiogiai susijusi su avarija.
Filme pagrindinio veikėjo žmona Babetė vartoja paslaptingus, rinkoje nepatvirtintus vaistus.
Šią paslaptį viso filmo metu ir bando išsiaiškinti jos vyras.
Galiausiai paaiškėja, kad rinkoje nepatvirtinti vaistai gali sukelti rimtų šalutinių reiškinių – sunkias haliucinacijas, smegenų disfunkciją ar net mirtį, o skirti jie įveikti mirties baimei.
Tai tėra fikcinis siužeto vingis, mat realybėje vaistinius preparatus leidžiama bandyti su žmonėmis tik įsitikinus, kad šie yra visiškai saugūs.
Galiausiai, filmo siužetas sukurtas ne praėjusiais metais, taip neva gyventojus „ruošiant“ būsimai avarijai, o gerokai anksčiau.
Analogiško pavadinimo Dono DeLillo romanas buvo išleistas 1985 m., netrukus po cheminės katastrofos Bhopale, Indijoje, per kurią žuvo beveik 4 tūkst. žmonių.
Knygoje ir filme pasakojama apie išgalvotą Gladnių šeimą – porą ir keturis jų vaikus, kurie bėga nuo „toksinio įvykio“, o paskui grįžta namo ir bando gyventi įprastą gyvenimą.
Nukreipti dėmesį nuo Ukrainos
Daugiausia žinutę apie tariamai Ohajuje įvykusią milžinišką katastrofą platina buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkai.
Tyčia padidindami avarijos mastą jie kritikuoja dabartinį šalies vadovą Joe Bideną, kad šis, užuot nuvykęs į Ohajų, išsiruošė į Ukrainą, taip pat dėl ukrainiečiams skirtos paramos, kurios esą „labiau reikia Ohajo gyventojams“.
Taip pat kritikuojama kariaujančiai šaliai skiriama finansinė parama, tvirtinama, esą jos labiau reikia „užnuodytai Ohajo upei išvalyti“, tačiau realybėje upė nebuvo taip smarkiai užteršta.
Kas nutiko upei?
Pasak Ohajo aplinkos apsaugos agentūros atstovo Jameso Lee, mažas butilo akrilato kiekis į Ohajo upę pateko per Little Beaver Creek, intaką netoli Ohajo ir Pensilvanijos sienos.
Ekspertai neneigia, kad dalis teršalų pateko į upę, tačiau jų koncentracija upei judant nuolat mažėja.
Ohajo valstijos Bowling Green universiteto biologijos mokslų profesorius Jamesas Metcalfas, turintis patirties aplinkos toksikologijos srityje, teigė, kad cheminės medžiagos poveikis didelėmis dozėmis gali sukelti „ūmų poveikį, pavyzdžiui, odos sudirginimą ir kvėpavimo sutrikimus“.
Tačiau jis teigė, kad vandens valymo sistemos ir naujausia Aplinkos apsaugos agentūros informacija rodo, kad „tikėtina, jog šios koncentracijos nėra tokios, kad keltų susirūpinimą visuomenės sveikata“.
Šią nuomonę vasario 17 d. spaudos konferencijoje pakartojo Kentukio universiteto Visuomenės sveikatos koledžo Epidemiologijos ir aplinkos sveikatos katedros vedėja Erin Haynes.
„Teiginiai, kad visa upė užnuodyta, yra gerokai perdėti“, – pažymėjo E.Haynes.
Masinio gyvūnų gaišimo nebuvo
Dar vienas populiarus gandas, ėmęs sklisti socialiniuose tinkluose po avarijos – tai, kad Ist Palestaine ėmė masiškai kristi laukiniai ir naminiai gyvūnai.
Netrukus po avarijos, Ohajo gamtos išteklių departamentas išties pranešė, kad 12 kilometrų atkarpoje netoliese esančiuose upeliuose išgaišo apie 3 500 žuvų.
Apie tai spaudos konferencijos metu informavo Ohajo gamtinių išteklių departamento direktorė Mary Mertz.
Tačiau apie jokį pavojų naminiams ar laukiniams gyvūnams kalbėta nebuvo.
„Neturime jokių įrodymų, kad dėl traukinio avarijos nukentėjo ne vandens gyvūnų rūšys“, – tvirtino M.Mertz.
Žiniasklaida skelbia, kad gauta neoficialių pranešimų apie gyvūnus, kurie susirgo ar nugaišo galimai dėl avarijos.
Theresa McGuire, Kolumbianos apygardos gyvūnų apsaugos draugijos direktorė laikraščiui „Herald-Star“ teigė, kad jos vadovaujama organizacija šiuo metu sudarinėja sąrašą gyvūnų, kurie galėjo susirgti dėl toksinių cheminių medžiagų poveikio.
Tačiau gyvūnų mirtys toli gražu nėra masinės – M.Mertz žurnalistams kalbėjo, kad nors jos telefonas „netilo visą dieną“, daugiausiai buvo pranešama apie apsirgusius arba įtartinai mieguistus gyvūnus, o pranešimai apie mirtis sudarė tik nedidelę dalį.
T.McGuire informavo, kad iki vasario 13 d. gavo pranešimus iš daugiau nei 20 šeimų. Kai kuriems gyvūnams veterinarijos gydytojas diagnozavo apsinuodijimą vinilchloridu.
Pasak Ohajo nepaprastųjų situacijų valdymo agentūros vasario 16 d. pranešimo spaudai, maždaug už dviejų mylių nuo Ist Palestaino esančioje vietovėje vasario 11 d. nugaišusio šešių savaičių jaučio veršelio audinių mėginiai išsiųsti į Ohajo žemės ūkio departamento Gyvūnų ligų diagnostikos laboratoriją, kad būtų galima nustatyti mirties priežastį.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
