Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

JAV žvalgybos informacija atskleidžia nerimą keliančią Kinijos strategiją

Savaitgalį Miunchene vykusios saugumo konferencijos metu JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pasidalijo įtarimais, kad Kinija gali svarstyti teikti karinę pagalbą Rusijai. Jo pareiškimas tik sustiprino jau kurį laiką tarp Vašingtono ir Pekino tvyrančią įtampą. Nors Kinija neigė tokius Vakarų išvedžiojimus, JAV ir Europos pareigūnų surinkta žvalgybinė informacija rodo ką kita, pranešė leidinys „The Wall Street Journal“.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi susitikimo Balyje metu
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi susitikimo Balyje metu / „AP“/„Scanpix“

Pasak JAV leidinio, šalies pareigūnai pasidalino informacija, jog prezidento Joe Bideno administracija svarsto galimybę paviešinti žvalgybos duomenis, kurie, jos nuomone, rodo, kad Kinija svarsto, ar tiekti ginklus Rusijos karui Ukrainoje paremti.

Oficialų įspėjimą Kinijos aukšto rango užsienio politikos pareigūnui Wang Yi Miuncheno saugumo konferencijos metu įteikė keli Vakarų pareigūnai, įskaitant valstybės sekretorių Antony Blinkeną ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorių Jamesą Cleverly.

Po susitikimo A.Blinkenas, duodamas interviu „CBS“ televizijai, viešai pasidalino spėjimu, kad Kinija rimtai svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai.

„WSJ“ pranešė, kad, remiantis su šiuo susitikimu susipažinusių asmenų pasakojimais, Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose vykęs A.Blinkeno ir Wang Yi susitikimas baigėsi be jokių bendro sutarimo svarbiausiais klausimais ženklų. Vienas iš šaltinių jį apibūdino kaip „įtemptą“, o pokalbį temdė neseniai numuštas Kinijos stebėjimo balionas.

Pasak JAV ir Europos pareigūnų, pastarosiomis savaitėmis Vakarų šalys gavo priėjimą prie žvalgybinės informacijos, kuri indikuoja, kad Pekinas gali nutraukti anksčiau savo paties nustatytą ginklų tiekimo Rusijai apribojimą.

Pareigūnų teigimu, anksčiau Pekinas buvo atsargus ir apsiribojo tik finansine pagalba ir naftos pirkimu iš Rusijos, tačiau, remiantis naujausiais žvalgybos vertinimais, panašu, kad dabar ši pozicija keičiasi.

„Iki šiol, – sakė vienas aukšto rango Vakarų pareigūnas, – buvo tam tikrų dviprasmybių dėl to, kokią praktinę pagalbą Kinija galėtų suteikti Rusijai.“

Pareigūnas sakė, kad JAV ir jų sąjungininkų turima žvalgybos informacija dabar yra „daug mažiau dviprasmiška“.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas trečiadienį tiesiogiai neatsakė į klausimą, ar Kinija teiks tiesioginę paramą Rusijos karo veiksmams.

„Reuters“/„Scanpix“/Kinijos diplomatijos vadovas Wang Yi
„Reuters“/„Scanpix“/Kinijos diplomatijos vadovas Wang Yi

„Tai, kad NATO šalys, įskaitant JAV, yra didžiausias ginkluotės šaltinis mūšio laukui Ukrainoje, yra žinomas faktas, tačiau jie vis tiek nuolat tvirtina, kad Kinija gali imti tiekti ginklus Rusijai“, – pareiškė Wang Wenbinas.

Tolesni JAV ir Kinijos aukšto rango pareigūnų dvišaliai susitikimai artimiausiu metu nėra planuojami.

Tuo tarpu JAV valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as trečiadienį paskelbė, kad Vašingtonas „labai atidžiai stebi“, ar Kinija nesiima veiksmų dėl karinės pagalbos Rusijai perdavimo.

Leidinys „WSJ“ spėja, kad JAV konfrontaciją su Kinija nulėmė didėjanti įtampa tarp Pekino ir Vašingtono: šalys neseniai įsivėlė į ginčus dėl Kinijos pasiųsto žvalgybinio orlaivio. Be to, Vakarai nesiruošia nutraukti savo spaudimo Rusijai.

Kinija tuo tarpu dėlioja savo ėjimus: per pastaruosius metus ji padėjo Maskvai pirkdama rusišką naftą ir parduodama komercines prekes, pavyzdžiui, mikroschemas ir bepiločius orlaivius, kurie taip pat turi karinę paskirtį.

Analitikas: gamybos pajėgumų požiūriu, Kinija daugeliu aspektų, ypač jei kalbėsime apie sausumos pajėgų ginkluotę, gali būti stipresnė už Rusiją ir visą NATO kartu sudėjus.

JAV ir Europos pareigūnų nuomone, Pekinas nebūtinai tieks pažangią ginkluotę Ukrainą užpuolusiai Rusijai, bet galimai papildys tai, ką Rusijos pajėgos prarado mūšio lauke, pavyzdžiui, šaudmenis, arba ko negalėjo pagaminti dėl Vakarų taikomų sankcijų – elektroniką.

„Tai nėra technologijų klausimas, – sakė Kinijos specialistas, Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos Visapusiškų Europos ir tarptautinių studijų centro direktorius Vasilijus Kašinas. – Tai visų pirma gamybos pajėgumų klausimas. O, gamybos pajėgumų požiūriu, Kinija daugeliu aspektų, ypač jei kalbėsime apie sausumos pajėgų ginkluotę, gali būti stipresnė už Rusiją ir visą NATO kartu sudėjus.“

A.Blinkeno perspėjimas dėl galimų planų perduoti ginklų nuskambėjo likus kelioms dienoms iki Wang Yi vizito į Maskvą – vieno iš daugelio Kinijos ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimų – ir tuo metu, kai Pekinas ruošiasi paskelbti savo planą, kaip užbaigti karą Ukrainoje, kurį rengia savo ruožtu ir, pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, nevykdydamas jokių derybų su pačia Ukraina.

Pekinas pareiškė, kad savo pasiūlymą dėl taikos Ukrainoje užtikrinimo paskelbs penktadienį, per vienerių metų invazijos metines. Nors pati idėja, kad Kinija veiks kaip tarpininkė, JAV ir Europoje buvo sutikta labai skeptiškai.

Trečiadienį V.Putinui paskelbus, kad Rusijoje lankysis Kinijos vadovas Xi Jinpingas, Vakarų analitikai išreiškė rimtas abejones Kinijos gebėjimu būti patikima tarpininke konflikte, nurodydami akivaizdų jos šališkumą Rusijos atžvilgiu.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas
„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas

Nuo Rusijos invazijos pradžios Xi Jinpingas dar nėra kalbėjęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o su V.Putinu per šį laikotarpį jis bendravo net kelis kartus, atkreipė dėmesį „WSJ“.

L.Thomas-Greenfield: Šiuo metu Rusija yra paribio valstybė.

Ketvirtadienį Jungtinių Tautų pareigūnai balsuos dėl rezoliucijos, kurioje reikalaujama, kad Rusija „nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvestų visas savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos, esančios tarptautiniu mastu pripažintose sienose, ir nutrauktų karo veiksmus“.

Vienas Vakarų pareigūnas leidiniui „WSJ“ teigė, kad JAV sąjungininkės tikisi, jog ketvirtadienį pavyks surinkti daugiau kaip 130 šalių narių balsų.

Tokios Generalinės Asamblėjos rezoliucijos neturi privalomos galios, priešingai nei Saugumo Tarybos rezoliucijos. Vis dėlto JAV pareigūnai tikisi, kad daugumos JT valstybių narių žinia parodys platų nepritarimą Rusijos invazijai ir pradės rengti taikos planą, kuriame būtų numatytas Rusijos pasitraukimas.

„Šiuo metu jie yra paribio valstybė, ir jei nori judėti į priekį šiame pasaulyje, jie turi baigti šį karą, – žurnalistams sakė JAV ambasadorė Jungtinių Tautų organizacijose Linda Thomas-Greenfield. – Ryžtingas balsavimas Generalinėje Asamblėjoje, be jokios abejonės, pasiųs jiems šią žinią.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trijų s galia – ne tik naujam „aš“, bet ir sveikoms akims!
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas