Stebina ir tai, kad nė vienas iš 23 analitikų, dirbančių Globalaus įsitraukimo centre, kuriam buvo skirta užduotis atremti Maskvos dezinformacijos kampaniją, nekalba rusiškai.
Be to, įšaldyta Valstybės departamento įdarbinimo politika neleido pasamdyti informacinių technologijų specialistų, kurie galėtų aptikti Rusijos bandymus daryti įtaką.
Galima sakyti, kad toks lėšų panaudojimo atidėliojimas – pasyvaus prezidento Donaldo Trumpo atsako į Maskvos daromą įtaką dalis.
Tuo tarpu vėlavimas skirti ir panaudoti finansus atspindi valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono abejones, ar Valstybės departamentas gali vykdyti plataus masto misiją ir pinigus leisti išmintingai.
Neįmanoma pasipriešinti Rusijai?
R.Tillersonas net pareiškė abejojantis, ar JAV apskritai yra pajėgios pasipriešinti Maskvos keliamai grėsmei.
R.Tillersonas: „Jei jie nori kištis (į rinkimus – red.), jie suras būdų tai padaryti. Mes galime daryti viską, kas mūsų jėgoms, tačiau jei jie tai nusprendė padaryti, vadinasi, padarys. Labai sunku užkirsti tam kelią.“
„Jei jie nori kištis (į rinkimus – red.), jie suras būdų tai padaryti, – praeitą mėnesį „Fox News“ kalbėjo R.Tillersonas. – Mes galime daryti viską, kas mūsų jėgoms, tačiau jei jie tai nusprendė padaryti, vadinasi, padarys. Labai sunku užkirsti tam kelią.“
JAV išleidžia milijardus dolerių slaptų kibernetinių pajėgumų stiprinimui, bet paaiškėjo, kad šie ginklai neefektyvūs prieš Rusijos veiksmus „Facebook“ ar „Twitter“.
Šie Maskvos veiksmai paprasčiausiai pagarsina ar iškreipia nesantaiką sėjančius, tačiau nuoširdžius balsus tiek JAV, tiek kitose šalyse.
Ekspertų teigimu, Globalaus įsitraukimo centras galėtų imtis šio vaidmens: įvertinti Rusijos veiksmus ir, siekiant juos atremti, pagarsinti kitaip kalbančiųjų balsus. Pavyzdžiui, centras galėtų sukurti prieš propagandą nukreiptų projektų tinklą, apimantį visą pasaulį.
„Yra tūkstančiai buvusių Rusijos žurnalistų, kurie buvo ištremti arba atleisti. Jie užsiima prieš Rusiją nukreipta veikla ir galėtų padėti“, – sakė Richardas Stengelis, Baracko Obamos administracijoje ėjęs diplomatijos sekretoriaus pareigas ir prižiūrėjęs Globalaus įsitraukimo centro veiklą.
Anot R.Stengelio, koordinuotos kampanijos, skirtos paviešinti Rusijos „trolių fabriko“ vaidmenį ar Rusijos samdinių Ukrainoje ir Sirijoje veiklą, būtų turėjusios didžiulį efektą.
B.Obamos kadencijos pabaigoje Kongresas nurodė Pentagonui skirti Valstybės departamentui 60 mln. dolerių (48 mln. eurų). Anot Kongreso, pinigai turėjo būti panaudoti koordinuotų informacinių projektų įgyvendinimui.
Tikėtasi, kad šiomis lėšomis pasinaudos ir Gynybos bei Nacionalinio saugumo departamentai, siekiantys pasipriešinti Rusijos bei Kinijos propagandai.
Stringantys procesai
R.Tillersonas septynis mėnesius bandė nuspręsti, ar apskritai panaudoti šias lėšas. Sausio 18 d. Valstybės departamentas galiausiai nusiuntė užklausą Gynybos departamentui dėl lėšų pervedimo.
Tačiau tuomet iki finansinių metų pabaigos buvo likusios vos kelios dienos, todėl Pentagono pareigūnai nusprendė, kad Valstybės departamentas tais metais nebegaus finansavimo.
Kitiems metams numačius dar 60 mln. dolerių (48 mln. eurų), du departamentai penkis mėnesius skaičiavo, kokią sumą Valstybės departamentas galėtų gauti.
Galiausiai Valstybės departamentas paskelbė, kad tokiems projektams Pentagonas sutiko pervesti 40 mln. dolerių (32 mln. eurų) – tik trečdalį sumos, kuri buvo numatyta iš pradžių.
Valstybės departamento pareigūnai teigė besitikintys gauti pinigus iki balandžio. Tuo tarpu diplomatijos sekretorius Steve'as Goldsteinas tikino, esą jis nori skirti milijoną dolerių (812 tūkst. eurų) iš savo biudžeto tam, kad „pagreitintų iniciatyvą“.
„Šis finansavimas yra būtinas norint užtikrinti agresyvų atsaką į žalingą įtaką ir dezinformaciją“, – sakė S.Goldsteinas.
S.Goldsteinas: „Šis finansavimas yra būtinas norint užtikrinti agresyvų atsaką į žalingą įtaką ir dezinformaciją.“
Trečiadienį Gynybos departamento pareigūnas Markas Mitchellas teigė, kad iki žadėtų 40 mln. dolerių (32 mln. eurų) pervedimo Valstybės departamentui liko daug neišspręstų ginčų.
„Toli gražu (iki pinigų pervedimo – red.)“, – teigė M.Mitchellas.
Vėlavimas supykdė kai kuriuos Kongreso narius, patvirtinusius lėšų skyrimą.
„Valstybės departamento Globalaus įsitraukimo centras jau seniai turėjo gauti išteklius, kuriuos Kongresas ketino skirti kovai su Kremliaus remiama dezinformacija ir kitomis užsienio propagandos operacijomis“, – sakė senatorius Robertas Menendezas.
D.Trumpas mažina pajėgumus
Centro administracijos vadovė Adele Ruppe gynė administracijos pastangas atremti Rusijos propagandą sakydama, kad Valstybės departamentas skyrė 1,3 mlrd. dolerių (apie milijardą eurų) padėti sustiprinti Europos atsparumą Rusijos kišimuisi į politinius procesus.
Tačiau šiuos pinigus skyrė B.Obamos administracija. D.Trumpas gi siūlė pagalbai skirtą biudžetą 2019 m. ir 2020 m. sumažinti daugiau nei dvigubai.
Laukdamas Pentagono finansavimo, 60 darbuotojų turintis Globalaus įsitraukimo centras ir toliau vykdys savo tiesioginę misiją: kovos su džihadistų ir ekstremistų propaganda.
Analitikai dirba pasiskirstę į penkias komandas, dažniausiai vartoja keturias kalbas – arabų, prancūzų, urdų ir somaliečių.
Analitikai teigia pasiekę reikšmingų pergalių, įskaitant vaizdo įrašo montažą, įrodžiusį, kad „Islamo valstybė“ (IS) neva pati sugriovė Didžiąją Al Nuri mečetę Mosule. Taip pat analitikai didžiuojasi animaciniu filmuku prancūzų kalba, kuriuo rodomas varganas IS kovotojo gyvenimas.
Vis dėlto šie analitikų laimėjimai – tik maža dalis to, ką numatė Kongresas. 2015-ųjų ataskaitoje teigiama, kad IS socialiniuose tinkluose buvo kur kas apsukresnė nei JAV.
Praeitą gegužę Kongresas gerokai padidino centro biudžetą – prie 14 mln. dolerių (11mln. eurų) per metus pridėjo papildomus 19 mln. dolerių (15 mln. eurų).
Anot S.Goldsteino, sausio 1 d. dieną departamentas iš papildomų 19 mln. dolerių (15 mln. eurų) buvo išleidęs tik 3,6 mln. dolerių (2,9 mln. eurų).
J.Glassmanas: „Jie centre turi visą aparatą atlikti šį darbą. Jiems reikia valstybės sekretoriaus arba prezidento, kuris norėtų atlikti šį darbą.“
Pasak buvusio JAV prezidento George'o W.Busho administracijos diplomatijos sekretoriaus Jameso Glassmano, neaiškus centro finansavimas ir laikini lyderiai atspindi administracijos dėmesio kovai su džihadistais ar Rusijos propaganda stygių.
„Jie centre turi visą aparatą, reikalingą šio darbo atlikimui, – sakė J.Glassmanas. – Jiems reikia valstybės sekretoriaus arba prezidento, kuris norėtų atlikti šį darbą.“
Tuo tarpu R.Tillersonas daugiausia energijos skiria drastiškam Valstybės departamento sumažinimui. Taip didelė dalis biudžeto lieka nepanaudota, o šimtai svarbių sprendimų – nepriimti.
Praėjusiais metais Valstybės departamentas išleido tik 79 proc. lėšų, kurias Kongresas skyrė užsienio reikalams. Tai – mažiausia suma per pastaruosius 15 metų.
Buvusio departamento pareigūno teigimu, sustabdžius naujų darbuotojų samdymą ir esamų paaukštinimą, didelės sumos pinigų liko neišleistos.
Tuo tarpu dėl R.Tillersono nenoro deleguoti finansavimo sprendimus praeitų metų pabaigoje departamento vadovo parašo laukė daugiau nei 1,4 tūkst. oficialių kreipimųsi.
