Laiškai naujai pakurstė prieštaringus vertinimus, H.Clinton, dabar siekiančiai užimti Baltuosius rūmus per 2016 metų prezidento rinkimus, prisipažinus, kad ji naudojosi privačiu elektroninio pašto serveriu ir adresu, kai dirbo valstybės sekretore 2009-2012 metais.
Valstybės departamento atstovo pavaduotoja Marie Harf sakė, kad paviešintą paketą sudaro 296 laiškai iš maždaug 30 tūkst., kuriuos perdavė H.Clinton.
Ši medžiaga jau anksčiau perduota Kongreso komitetui, tiriančiam 2012-aisiais prieš JAV konsulatą Bengazyje įvykdytą išpuolį, per kurį buvo nužudytas ambasadorius Chrisas Stevensas ir trys kiti amerikiečiai.
„Tie dokumentai apima dvejų metų laikotarpį nuo 2011-ųjų sausio 1 dienos iki 2012-ųjų gruodžio 31 dienos ir yra susiję su saugumu bei atakomis prieš Valstybės departamento įstaigą Bengazyje bei prieš Jungtinių Valstijų diplomatus Libijoje, įskaitant Bengazį“, – sakoma M.Harf pranešime.
„Mūsų šiandien paskelbti elektroniniai laiškais iš esmės nekeičia mūsų supratimo apie įvykius prieš minėtas atakas, per jas ir po jų“, – teigė ji.
Eektroniniai laiškai buvo paviešinti Valstybės departamento tinklalapyje pagal Informacijos laisvės įstatymą, tačiau buvo sunkiai pasiekiami dėl smarkiai padidėjusio lankomumo ir serverių apkrovos.
H.Clinton sakė, kad naudojosi asmeniniu serveriu ir elektroninio pašto adresu, nes taip jai buvę „patogiau“, ir perdavė Valstybės departamentui daugiau negu 30 tūkst. elektroninių laiškų, kurių tekstų apimtis – apie 55 tūkst. puslapių.
„Niekas nėra labiau už mane suinteresuotas, kad jie būtų paskelbti“, – buvusi diplomatijos vadovė sakė anksčiau šią savaitę.
H.Clinton laikoma turinčia didžiausias galimybes tapti Demokratų partijos kandidate į prezidento postą per 2016 metų rinkimus. Tokiu atveju ji gali tikėtis tapti pirmąja Ovalinį kabinetą užėmusia moterimi ir perimti postą, kuris anksčiau priklausė jos vyrui Billui Clintonui.