M.Pompeo dar gegužės pradžioje planavo vykti vizito į Berlyną, tačiau paskutinę minutę kelionę atšaukė.
Vokietija yra pirmoji M.Pompeo kelionės į Europą, per kurią jis aplankys keturias šalis, stotelė. Iš Vokietijos jis vyks į Šveicariją ir Nyderlandus, o tada Jungtinėje Karalystėje prisijungs prie D.Trumpo, atvykstančio į šią šalį valstybinio vizito.
Penktadienį Berlyne M.Pompeo susitiks su Vokietijos užsienio reikalų ministru Heiko Maasu ir kanclere Angela Merkel, su kuriais planavo susitikti derybų gegužės 7 dieną, tačiau jas netikėtai atšaukė.
Ankstesnės savo kelionės į Europą metu valstybės sekretorius užsuko į Iraką aptarti saugumo padėties, smarkiai išaugus įtampai tarp Jungtinių Valstijų ir Irano.
D.Trumpas ne kartą buvo surėmęs ietis su A.Merkel ir griežtai pliekė kanclerę už jos atvirų durų politiką. Tokia atvira kritika būtų sunkiai įsivaizduojama dirbant ankstesniems JAV prezidentams, tačiau 2016-aisiais Amerikos vadovu netikėtai išrinktas nekilnojamojo turto magnatas pakeitė daug nusistovėjusių tradicijų.
„Labai džiaugiamės, kad mums pavyko dar gegužę rasti laiko, tikusio tiek Amerikos, tiek Vokietijos pusei“, – žurnalistams sakė vienas amerikiečių pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Anot pareigūno, tai „labai svarbūs metai“, turint galvoje, kad šįmet minimos Vokietijos Federacinės Respublikos įkūrimo ir Berlyno oro tilto 70-osios metinės
Nesutarimai dėl Irano ar bendradarbiavimas?
Vokietija ir virtinė kitų Vašingtono sąjungininkių Europoje skeptiškai žiūri į griežtą JAV poziciją Irano atžvilgiu ir palaiko 2015-aisiais sudarytą tarptautinį susitarimą dėl Teherano branduolinės programos, iš kurio nusprendė pasitraukti D. Trumpas.
Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp Vašingtono ir Teherano smarkiai išaugo, Jungtinėms Valstijoms „dėl numanomų Irano grėsmių“ pasiuntus į Persijos įlanką lėktuvnešio smogiamąją grupę bei strateginių bombonešių B-52.
Visgi šiomis dienomis D.Trumpas kiek sušvelnino toną Teherano atžvilgiu ir per vizitą Japonijoje pareiškė, kad Vašingtonas nesiekia pakeisti režimo Irane ir neatmeta derybų su šiitiška respublika galimybės.
M.Pompeo sakė, kad JAV turi kanalų palaikyti kontaktus su Iranu. Valstybės sekretorius neatskleidė jokių detalių, tačiau Šveicarija – antroji jo kelionės į Europą stotelė – atstovauja JAV interesams Irane, nes Teheranas ir Vašingtonas oficialiai nepalaiko diplomatinių santykių.
Vokietija buvo svarbi Jungtinių Valstijų partnerė Afganistane. D.Trumpas yra pareiškęs, kad po beveik du dešimtmečius trukusių kovų jis nori išvesti iš Afganistano ten dislokuotą amerikiečių kontingentą.
Tačiau tarp Vašingtono ir Berlyno esama ir rimtų nesutarimų. Vokietija nepaiso JAV įspėjimų dėl Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto „Nord Stream 2“.
Rusija Europai aktyviai peršamą antrąjį dujotiekį per Baltijos jūrą iki Vokietijos tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas, kurio metinis pralaidumas – 55 mlrd. kubinių metrų, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus pajėgumą. Tai leistų Maskvai eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę, o padidėjusią Europos priklausomybę nuo jų – panaudoti kaip politinio poveikio priemonę.
Be to, Vokietija atsisakė pasekti JAV pavyzdžiu ir imtis priemonių prieš Kinijos telekomunikacijų milžinę „Huawei“. Vašingtonas tvirtina, kad dėl savo ryšių su Kinijos vyriausybe ši įmonė kelia grėsmę saugumui ir privatumui.
M.Pompeo ketina dar kartą pabrėžti, kad „mūsų sąjungininkų telekomunikacijų tinklų saugumas daro tiesioginį poveikį mūsų abipusiam nacionaliniam saugumui“, sakė minėtas amerikiečių pareigūnas.
